paukštininkas septyni: mėlynas kraujas

kalnų masyvas debesų ganyklų, jau vėlu
juoda pilis aeropagite, jos bokštai smailūs
irg mėlynu krauju pulsuoja širdys kirmėlių
smala išvieptos burnos sanhedrino geto

legendos ginčija pekloj lindėjus Baubą
prie stalo ketusinio riebiažandis, gaubia
vien paslaptys jo slėpinį, nakty nakčia
karieta aitvarų taurių į dobilienas žuvęs.

x

dunda bunda griausmavaldis, rytą kėlęs
ant pečių gelžinių šiaušių, žaibo vykslės
debesų ganyklų tundros dzievas Vėlinas
Baubą chrestomatijoje liuobia minklėmis

niekų niekai yr niekieno, niekų niekai nykų
ir niekumos yr niekieno, yr niekieno ir nykumų
kūliavo zubras dykvietėm, kūliavo dykumom
pekloj puodynė pykinio, apkvaitus nuo pykų

nei Baubas būsią visgirdas, riebul’rybul žiaunų
nei Baubo gryčios girgalas, gausybėje midų.