Ženklai mūsų kelyje. Palaiminta malachito katė

Parduotuvėje, dykumoje, netoli Karalių slėnio, pilna gaminių iš alebastro, onikso ir kitokio ypatingo akmens. Pardavėjai paaiškina kuri figūrėlė iš senovės Egipto laikų simbolizuoja derlingumą, sveikatos gausą ar saugo namų židinį, siūlo pirkti  patikusią. Tik kažkodėl čia taip slogu, žodžius sugeria akmenys. Iš didžiulės patalpos, akmenų angaro, norisi greičiau ištrūkti į lauką. Jauvėliau  važiuojant gidas paminės laikinus statinius smėlėtose kalvose, − “Ten faraonų kapų plėšikų namai, nuo senų laikų karta iš kartos gyvena.   Turi savo akmens dirbinių parduotuvę“.


Vienas įkyrus pardavėjas vis dar siūlo didelę žalio malachito katę,   su ja nuseka iki turistinio autobuso, vis turėdamas vilties įsiūlyti skulptūrą, net iškelia susėdusiems prieš langą. Ir štai pilnas autobusas pajuda nuo smėlynų su išlaisvintaisiais nuo slegiančio akmens. Tolsta iš  paskos bėgantis, iškėlęs sunkią katę... Pro langus atsiveria žydras dangus – apsvaigęs nuo laisvės švyti Egipto saulės dievas, akinančia šviesa laimina visus mus... ir jau tašku tolumoje pavirtusį  žmogų su akmenine kate, suteikia jam naujos vilties.


Tik po neišdylančio įspūdžio mažoje Hurgados parduotuvėlėje turistai išpirko visas akmenines kates ir saulės diske ilgai matė žmogaus, iškėlusio katę, siluetą.