Kaip Danguolė teisinguolė ir neidentifikuotas kritikas susitiko Eglės galvoje

Situacija ir kontekstas

Eglė dalyvavo aktualioje paskaitoje kaip svečias ir nebuvo atsakinga už renginio turinį. Jos darbo vadovas labai nesigilinęs pamanė, kad ji atsakinga ir perdavė savo pavaduotojai, kad negerai suorganizuota. Pavaduotoja perdavė darbo vadovo pastabas Eglei ir pabrėžė, kad kai anas yra paskaitoje, tai reikia truputį pašokinėti.

Danguolė teisinguolė

Puolė aiškinti, kad negerai buvo pasielgta su Egle: „Eglė išvis čia galėjo net nebūti, tada nebūtų reikėję klausyti šitų nesąmonių“, „Kodėl Eglė turėtų rūpintis tuo, kad vertėjas nustojo versti“, „Pats net nedrįsta pastabų pasakyti, tai siunčia savo pakalikę“, „Pakalikės logika aiški „reikia truputį daugiau pašokinėti“ gal ji išvis jokios savigarbos neturi, kad tokiais principais vadovaujasi? „...

Eglė

Greitai suvalgė picos gabalėlį, nes turbūt įsijungė stresinis ėdimas. Po to ėjo labai greitai namo, nes turbūt stresinis ėjimas. Ėjo parku, matė besiskleidžiančias tulpes, kitas gražias gėles, lapus. Kilo mintis, kad jau pavasaris, kad šviesu, kad reikia susitoti nufotografuoti medžio atspindžio kūdroje.

Danguolės neidentifikuotas kritikas

Pašiepė Danguolę teisinguolę sakydamas: „Tai dabar jau taip ir nepaleisi? Dar rytoj nuėjus į darbą visiems papasakosi, kaip Eglę nuskriaudė ir bandysi darbo vadovą ir jo pavaduotoją sugėdinti per galimas paskalas, Tu gi visada žinai geriausiai iš visų, tavo moralinis kompasas pats tiksliausias. Suklydo žmogus, susipainiojo ir pasielgė neteisingai, bet tu šito neatleisi, būtinai reikia akcentuoti visas kitų klaidas. „

Eglė Danguolei teisinguolei padėkojo už rūpestį (nu nes gero žmogus nori) ir ta aprimo. O apie Danguolės neidentifikuotą kritiką kurį laiką galvojo, bet jo identifikuoti nepavyko. Tik aišku, kad turbūt tai „jis“ ir kad truputį žavesio turi, todėl sunku Danguolei prieš jį už save kovoti. Kokie jo kėslai? Ar yra jiems abiems vietos ir kaip padaryti, kad kritikas taip garsiai nerėktų: „Tylėk, Danguole teisinguole, TULPĖS! Būk akimirkoje, Egle, neklausyk Danguolės.
Ir galų gale, nors skamba kaip šizofrenija, tai tik vidinis konfliktas žmogaus galvoje.