paukščiai

apšiko man palangę paukščiai
plasnojo niekino sparnais
bendrabučio nebaisūs aukščiai
nukritusio dangaus skliautai

pavasarį prieš pat gegužį
šilojai kalvos pakalnutėm ūžia
norėjos garsiai rėkti “ужас”
tačiau teištariau “bye bye”

praslinko dienos nelaimingos vikriai
nespėjau net brangių draugų sutikti
пабарану мне пабарабай