Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Stovėjau prie durų ir laukiau, kol ponas Aitas pakels akis. Jis padėjo užrašus į šalį ir atsisuko. Tada ėmiau pasakoti, kad džiūsna suvalgė kiek daugiau nei vakar, kad storulė ir vėl skundėsi pilvo skausmu ir prasta vakariene, kad žilajam ponui vaidenosi, jog jo kambaryje kažkas slankiojo, todėl palikau degančią žvakę, kad liūdnoji mergaitė tenorėjo, jog paversčiau ant kito šono, o aklasis ir vėl zirzėjo, kad žmona kėsinasi nužudyti jį.

Rudaplaukis pamojo sėstis ir nuskubėjau link jo. Užėmiau vieną iš laisvų kėdžių. Ponas ir vėl palinko prie lapų, ištiesiau kaklą, norėdamas paskaityti, bet pamačiau keverzonių keverzonę ir susiraukiau.

- Taip, taip, Eduardai. Ponaitis Kostas tik vaidina, kad mokosi.

- O kaip ponaitis Emilijus?

- Puikiai, – vyras nusišypsojo ir pro lapų viršų žvilgtelėjo į mane, – Norėčiau judu kada nors supažindinti. Manau, tai būtų naudinga jums abiems. Tik jo tėvai neišleidžia nakčiai, o tu neturi laiko dieną.

- Aš irgi norėčiau su juo susipažinti.

- Ką gali papasakoti apie virškinamąjį traktą?

- Jis prasideda burnos ertme...

Mane pertraukė trankus beldimas į paradines duris, ir gydytojas viską metęs pašoko ant kojų. Kas galėjo tokiu metu lankytis ligoninėje? Bet kas, nes durys niekuomet nebūdavo užvertos.

- Karšto vandens ir skudurų į gimdymo skyrių! – pasigirdo įsakmus balsas.

Nieko nelaukdamas nubėgau į virtuvę. Niekaip negalėjau priprasti, jog joje be perstojo kūrenosi krosnis, virė puodai. Pastvėręs karštas rankenas nuskubėjau į šalimais įrengtą palatą, man padėti atskubėjęs vyras palaikė duris. Su jo pagalba apsisukau tikrai greitai ir tuoj pajutau, kad esu nereikalingas. Ponas Aitas užsidarė kambaryje su gimdyve, jos vyras nervingai grąžė rankas, bet jis tikrai neketino kalbėtis su tokiu vaikiu, koks buvau aš.

Tuoj baigsis treti mano mokslo metai. Buvau pažengęs toliau nei ponas Aitas tikėjosi, todėl gavau leidimą vaikščioti ligoninės koridoriais, lankyti ligonius. Gydytojas mane pristatė, kaip savo pagalbininką, bet net ir nuolatiniai naktiniai darbuotojai nepripažino ir nevertino manęs. Supratau juos. Man buvo devyneri, atrodžiau visiškas vaikis, bet jau norėjau elgtis kaip suaugęs. Galėjau džiaugtis tik tuo, kad ligoninėje gulintys pacientai pamažu priprasdavo prie manęs, leisdavo, kad lankyčiau juos, atlikčiau nereikšmingus darbelius ar padėčiau gydytojui. Dalyvaudavau visur, kur ponas Aitas įleisdavo. Ir gal vieninteliai naktiniai įvykiai, kurie praeidavo be manęs, buvo gimdymai. Į juos susirinkdavo beveik visos giminės moterys ir ponas juokdavosi, kad jam ir pačiam nėra vietos. Juokas juokais, bet aš labai troškau pamatyti, kaip į šį pasaulį ateina maža rėkianti būtybė. Vėliau iš jos išaugs kažkas panašaus į seserį Liudą ar Etą. Aš juos laikiau tipiniais žmonėmis. Liudos sudėjimas priminė ponią Marę, pono Aito dukterų auklę. O šią visi vadino tikra moterimi. Štai devyniolikmetis Etas nebebuvo toks džiūsna kaip anksčiau, pastambėjo, kažkur dingo ir jo kuprelė. Ponaitis tapo maloniu, paslaugiu vaikinu ir be atlygio rūpinosi Linute. Jos akyse jis matė Elą. O ši taip ir nepasakė, kad myli jį. Nesupratau jos. Juk ne viena miestelio mergina šnibždėdavosi apie Etą. Gal sesė pyko, kad taip skyrėsi jų padėtys, kad jis perdėtai rūpinosi manimi su Linute? O gal ir kas kita jai užkliuvo? Nežinojau to, tik jaučiau, kad Etas yra vienas panašiausių žmonių į brolį Liudą – mano pavyzdį. O gal jis panašus ir į Liudviką, apie kurį tiek daug pasakojo Paulius? Į jo valdovą ir dievą?

Apie šį Liudviką su niekuo nekalbėdavau. Na, išskyrus Linutę ir Pauliaus šeimą, su kuria vieną žvarbią dieną susipažinau. Nežinojau, ar prie pono Aito būtų buvę saugu ką nors leptelti apie nekarūnuotą karalių. Juk už tai gavau į kailį nuo gerosios mamytės. „Liudvikas, – ji sakė, – vardas, kuris tave pražudys. “ O kai paklausiau, kodėl jos pačios vardas Liudvika ir kodėl jos vyriausi vaikai Liudvikai, ji nieko neatsakė. Maniau, ir ji žavėjosi Pauliaus dievybe.
2022-03-26 10:14
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą