Pūga dar ką tik linksminosi, šoko,
Šiaurinis vėjas švilpė, ūžė,
Sidabro rūbais pasipuošusi
Po baltą pusnį braidžiojo žiemužė.
Bet štai staiga ji ėmė ir pradingo,
Su savimi pasiėmė ir baltą sniegą,
Ant upių, ežerų sugriovė ledo tiltus,
Aukso žuvis pažadino iš miego.
Nors dar vasaris, bet žiema pabėgo.
Net Užgavėnių šventės nesulaukus,
Tai šiemet neturėsime ką išvaryt iš kiemo,
Nors Kanapinis Lašininiui kibs į plaukus.
Žiema pabėgo, bet ir be jos mums gera:
Dienos ilgėja, saulė vis aukščiau pakyla,
Snieguolės baltus žiedus skleidžia,
Nors dar rytais ledinės ašaros pabyra.
Lietus žiemužės pėdsakus nuplovė,
Sparčiu žingsniu pavasaris ateina,
Plasnoja vyturys, į dangų kyla
Linksmai čirendamas pavasarinę dainą.