Periodas

Buvo puikus periodas ir geriau šias
dienas prisiminkime smulkiau. Kiek įmanoma.
Įskaitant kaip valgėme konservuotas kriaušes
Portugalijoje... Pameni, namo nuoma
buvo jau pasibaigusi, o rūsyje stiklainių dar daug –
su obuoliais, kažkokiais vaisiais,
o vyno.., jo buvo tiek, jog tik imk ir draugauk
su svetimais šiai padangei visais ir savaisiais
beveik visais, vakarais oras buvo naktų,
o dienomis dar ilgai vėsos rytmečio tęsdavos,
paprasti žodžiai ilsėjosi nuo kitų,
sunkių ir ilgų, kurie, rodėsi, vien tik blėsta, vos
iki lūpų priartėję – netarėme jų,
priešingai, permatomomis šilumomis kalbėjomės
iš vienas į kitą žiūrėjimo premijų,
džiaugėmės bei jomis
dalinomės atsisveikindami su daiktais, ant
sienų paveikslais, baldais, knygomis,
kurias mudu skaitėm, nepaisant
nežinojimo apie ką, bet jautėm, kad gydomės
nuo kreipimo į dulkes dėmesio
iki ko nors panašaus kito – mes
patys buvome tame laike tik dėmės, o
aplink buvo tik fonas daugmaž,
kuriame tu niekam nepriklausei, kuriame
priklausiau kažkam aš,
ir buvom vienas kitą į vienas kitą tremią.