*154303102021

Pirmykščiui žmogui visa tai ką mes čia darome
tikriausia pasirodytų it burtai.
Visa tai kaip kairė ranka keliauja /Ra+Enter ir dešinė iškviečia Jus.

Baltą langą, iš niekur į baltas duris į niekur
Skamba ortodoksų varpai ir maišosi su nag champa bei banana kushu.
Mano altorėlyje pūga. Tikra Pompėja ir įsiutęs ežeras prapliumpa, siunčia pelenus ant miško.

Juodas liežuvis laižo dešinį smilių ir nykštį
Kaire pakelia paskutinius lašus inde.
Šiandien šalta.

Kartais suabejoju, jog mes čia jau tūkstančiai metų,
it visa tai būtų sapnas ir prie mus nieko nebuvo,
tik yra tai kas atsirado tam vien, kad būtų.

Sako, kad jeigu tavęs niekas nemato, neliudija,
tai tavęs nėra. Nesvarbu, kur tu dingsti, būties jūroje.
Ežeras pasišiaušęs drrebaa.

Vienuoliai varpais linki švento ir darosi sunku
prieš varpus jų nusikalst. Tik todėl ir rašau, tik todėl
įrodau, kokie nesvarbūs mes greit galime tapti

pavargusiam viešpačiui, jei nusisukt sugalvos jis.
Ir taip, ačiū Dievui, jis esti visur. Te laiką mūsų valia,
Te esėti Tavąjį žodį ir saugok mus žvilgsnio pikto.

Ir čia erezija prasideda, jog kartą sesė pažvelgė į brolį,
Ir genties žmogaus likimas rados vandenynų bangose.
it dingus būtų elektra.

Už lango nematyta valanda.
152003102021 Vilnius
Stogais slenka pirmą kartą regimas šešėlis,
Panašu, jog saulė pamatė, kad ant namo stogo esti bokštelis.

Jūs tirpstate, kartu su tuo šešėliu,
kurio neteko pastebėti nė karto per metų gal šešetą,
Kol nuo potvynio lig pavargusio dievo studento blaškos mintis.

Are you sure, you want to quit game?
Tokiais žodžiais suskamba pranašystė.
Ir ten iš rytų, už horizonto kyla banga.

Žegnojasi, klumpa ir bučiuoja žemę,
Pušies šaknį ir samaną tarp mėlynių,
kareivių akis ir prie širdies priaugusį ginklą

kol danguje darosi taip taip apsvaigusiai žalia,
jog iškirptų ištirptų išslystų pranyktų
vos prisilietus neatsargiai

stipriai rankom pečius ir prištais
į mėlyną gilų kosmosą tarp žvaigždynų
Ji išjungia šviesą

ir sąmonė nustoja respondinus,
reikalauja sutikti „don't send“ skundo apie
produktą.

End Task, mus palieka neapibrėžtoje erdvėje,
Kur vienuolių giesmė ištysta į vienąlytį OMMmm formą  pyYyypyyYY
BIOS. Kol ekrane kietojo disko duomenų statusas

Aš nusiimu kaukę, ir angelas įžengia pro duris,
Allow. Kokie sparnai. Vitražai NotreDamo kur daugiau nematysim.
Mėlynoje Mirties Šviesoje, geltonos raidės gieda Hosaną

o mirtis peržegnoja ir rūgštimi perpila mano nugaroje išpjautą kvadratą.
Violetinė. Ar tu gali matyti violetą?

*

Paukštelis sklenda virš vandenyno
ir šiltas pavasario vėjas atneša jam
ortodoksų vienuolių giesmes, bei indiškus smilkalus.

Jis nutupia ant šakos berželio,
to kur tuoj ruošias prasprogt manam balkone.
Jis siunčia žinią Lietaus,

Kad potvynis baigsis!
Ir atsiveria platus horizontas,
sveikinas dieną

pro langus
pro langus iš niekur
į langus į langus į niekur

kartu su giesme
ir malda, klausiu
ar žiūri į Tave Dievas?

154203102021