Rašyk
Eilės (78166)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2715)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (371)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







„Stabukų garbintojas“

Idėja yra nuostabi varomoji jėga, net jei ji egzistuoja tik vaiko mintyse…

Hmm…

Vaikystė – tai labiausiai kupinas idėjų laikmetis, kai smegenys dar nėra pripildytos stereotipų ar mis-konceptų.

Metas, kai noras suprasti atrodo lyg paskutinis pistacijos riešutas, niekuo neišsiskiriantis iš kitų, bet tuo pačiu toks mįslingas, užvertas, toks mažas plyšelis, už kurio taip ir norisi kibti…

Įdomu, kas jo viduje?

Toks man buvo tėtis – arba kai pykdavau ant jo – tėvas…

Su tėvu daug kalbėdavomės…

Jis dėstė man.

Aš dėsčiau Jam.

Jis sakė: reikia sunkiai dirbti, mokytis, ypač rusų kalbą… Sunkiai… Mokytis… Ir mylėti bei gerbti tėvus.

Aš sakiau jam savo filosofiją.

Reikia abejoti viskuo ir kad šokoladas padeda mokytis…

If you know what I mean…

Sėdim. Šalia bažnyčios. Valgau šokoladą.

-Tėti, kodėl kiekvieną sekmadienį einam į bažnyčią ir visi klūpim?

– Nes turime gailėtis prieš Dievą už nuodėmes, todėl ir klūpim. O prieš Dievą lygūs visi.

– Bet aš mačiau, kaip dalis močiučių neklūpi, jos nedaro nuodėmių, ar kaip?

– Daro, bet dėl amžiaus Dievas leidžia Joms nesiklaupt, Jos jau užsidirbo.

– O kažin šokolado pas Jį galima užsidirbt?

– Tuoj tu kaip užsidirbsi…

Stoja nejauki tyla.

Mano vaikiškos, gyvenimo “tinkamu elgesiu“ nesugadintos smegenys skverbiasi gilyn į tėčio ir Religijos pažinimą.

– Bet Tėti, o jeigu aš netikiu Dievu, tai man ir į bažnyčią nereikia eiti?

– Jeigu tapai krikščionimi, vadinasi priėmei Dievą į savo pasaulį.

– Bet argi nesakei, kad aš verkiau, kai mane krikštijo?

– Sakiau.

– Bet argi ašaros nėra nesutikimo ženklas?

Skverbiamės GILYN.

– Na būk pagonim, garbink stabukus.

– Bet tėti, žiūrėk. Tuk tuk – kas tai?

Po šių žodžių mačiau Tėvo veide visas emocijas, nuo pykčio iki žavesio. Nežinojau ar bėgti, ar gal dar paglostys?

Po to karto šokolado nuo Dievo negavau ilgai…

Tačiau, mums abiems mintyse skambėjo “Tuk tuk“ ir jau tada mažasis stabukų garbintojas žinojo, kaip reikia belstis link idėjos, kurioje Dievas apibrėžiamas kiekvieno iš mūsų pasąmonėje ir niekas kitas negali nustatyti,

Kas Jis?

Kaip Jį garbinti?

Ar kokį šokoladą Jis mėgsta?

...

Pranešti man apie naujus komentarus el. paštu.

Pranešti man apie naujus įrašus el. paštu.

Navigacija tarp įrašų
PREVIOUS
„Pasaka“
NEXT
„Hansas“
POWERED BY WORDPRESS. COM.
2021-03-08 13:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą