*121808182020/

Maria leidžiasi laiptais,
O mano kolegos, jau laukia,
už nugaros sudėję rankas.

ir balta taburetė, viduryje
sodą primenančio kilimo
kartoja lubose įstrigusią liustrą.

Vienas iš palydos,
viduryje stojęs - ištiesia ranką,
ir it atsitiktinai

į šią įkrenta stiuko floristinio
lipdinio segmentas.
Jis nubraukia gelstelėjusią ašarą

ir patepęs, bučiuoja gipsinę detalę.
Čia tavo sūnui, vardan to,
jog niekada nepamirštų,

kad kažko tai -
vis trūksta. Ir keliais
klumpant užslenka užuolaidos.

Salę sustingdžius tyla,
vis dar nekantrauja patikėt,
jog tai - jau pabaiga

Ir dangui prapliupus
it sutartinai, vienu met
skleidžia skėčius

ir leidžias šampanų ir
vynuogėm nešinos fėjos.
Paukščiu virtusi taburetė

pašoka į skliautą ir Normos balsu
nutraukia nuo pasakos mistikos šydą
ir iš kilime buvusio sodo

Ąžuolas šauna, laja paliest skliautą
Pabyra pinčiukai ir vos parketą palietę
ir snaigės į žemę ištirpsta

Aš perlaužiu save it duonos riekelę
ir save paimu ir laužiu it kokią plotkelę,
ir mes čia jau trys

it dūmu, viens į kitą alsuojam
pro vyzdžiuose atvirą langą
ir paukščiams duodame laisvę
*

Nuostabus Castos balsas,
bučiuoja mano brolio skruostus ir kaktą,
Ji kanda į nosį ir petyje, jau nagai suleisti

ir mainosi damos veidas,
Kai kirsdina ietimi tėvas
ją nelygiai perpus

Įsakmiai režisierius trenkia į stalą kumščiu
ir duslus balsas beržinis,
Mute'ina salę.

Medinė, jo, koja, žingsniu
primena varpą ir jaunuolis
užkulsy jau skaičiuoja dūžius.

Ir su lig traukinio bėgiams,
po pirmo, drėkiantis parteriu,
ties antro - jau traukiniu

įlekia kiaurai sieną.
- Tad širdys sustojusios,
akimis seka, lig žingsnis

parketą palies trečias.
pt. - Jaunuolis perone iššoksta,
baisia rankose drobe

O blykstė medūziško žvilgsnio,
Įtaria - gyvenimo ištartą žodį,
drobėje:

- O G O L B O K E I N S K I T U N E N

Iš Poloroido išlenda nuotrauka,
Tu paimi delnuose mano akį
ir dar kart,

pakartoji,
kaip iš salės viskas
atrodė

Prie Operhauzo laiptelių,
mūs laukė jau valtis
ir ištikimas režisierius,

Irdamas, burbėjo neaiškų
po nosim. Ir mojai,
geriausių dienų

mūs danguoje kybančiam draugui
kol ėjom, kartu su pirma dalimi dramos
tirpom už horizonto.


1217 Opera Norma
0818 Bellini
2020 Maria Callas