Rašyk
Eilės (73044)
Fantastika (2189)
Esė (1492)
Proza (10330)
Vaikams (2493)
Slam (49)
English (1100)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Netikėtai pačiai sau, Jurga užsinori būti mamai kuo geresne, paslaugia, švelnia. Pakeliui namo, ji užsuka į prekybos centrą. Ten priperka maisto, mėgiamiausio mamos pyrago, gero vyno butelį. Skubiai, lyg bijodama, jog gali nespėti, parlekia į namus. Mama sėdi kambaryje ir žiūri televizorių.
  -Mamyte, nepyk ant manęs.
  Jurga švelniai apkabina mamą ir paglosto jos žilstančius plaukus.
  Pastaroji susigraudina:
  - Kas tau, vaikeli?
  - Nieko, tikrai nieko...
  Jos iki paryčių sėdi virtuvėje ir atvirai apie viską šnekasi. Jurga neatsimena, ar kada taip nuostabiai bendravo su mama.
  - Nieko sau - jau keturios, - pasigirsta švelnus mamos balsas, - bėk mieloji pasnausk iki darbo pradžios, aš viską sutvarkysiu.
  - Gerai, mamyte.
  Jurga nupėdina į savo kambarį, griūna į lovą. Galvoje - tikras minčių chaosas. Kas dedasi senojoje mokykloje? Kas per mistika? Kas per šuoliai laiko mašina? Kodėl tai vyksta su manimi? Kodėl... Daugiau klausimų ji nebespėja sau užduoti, kadangi nugrimsta į gilų miegą.  mergina, didžiulėmis
  Jurgą pažadina telefono žadintuvas. Sunku, oi kaip sunku pramerkti akis, nors už lango taip viliojančiai šviečia saulė. Nenoriai ji palieka viliojantį, šiltą guolį. Neskubėdama patraukia vonios link. Atsigavusi po vėsia dušo srove, neskubėdama mėgaujasi rytine kava. Mamos kambaryje tylu - vadinasi ji dar miega. Juodvi pasikalbės, kai Jurga grįš iš darbo. Dabar jos turi daug ką viena kitai pasakyti. Kodėl anksčiau viso to gero bendravimo nebuvo? Jurga nebesileidžia į samprotavimus, o skubiai ima ruoštis darbui. Prieškambaryje įdėmiai pasižiūri į savo atvaizdą veidrodyje. Į ją žvelgia lieknutė, gražutė mergina didžiulėmis akimis, vešliais šviesiais plaukais, kurie sunkiomis sruogomis dengia pečius ir nugarą. Kaip jinai jų nekenčia - savo neklusnių plaukų, kurių neįmanoma tvarkingai surišti. Jie visada išsitaršo . Tai teikia ypatingo žavesio. Tik Jurga to nepastebi. Kuo skubiau apsikirpsiu trumpai trumpai.
  Ji liūdnai šypteli savo atvaizdui ir išskuba pro duris. Rytas pasitinka ją malonia vėsa ir gaiva. Jurga skubiu žingsniu patraukia darbo link. Eidama vėl susimąsto apie naktinį pokalbį su mama. Keista, tačiau nė karto jos nesusipyko. Nejaugi aš jau subrendau ir į daugelį dalykų žiūriu visai kitaip? Imu džiaugtis kiekviena akimirka, praleista su mama. Suprantu, jog ji sensta, jai sunku. Kaip puiku, jog ši naktis taip kardinaliai pakeitė mūsų santykius. Jie dabar - puikūs.
  Paskendusi savo mintyse, Jurga prilėtina žingsnį, neskubėdama pėdina takeliu. Malonus, švelnus vėjelis taršo nepaklusnius jos plaukus.
  Ūmai mergina nustėrusi sustoja - ji vėl prie senosios mokyklos. Kavinė, kurioje ji dirba, visai kitoje pusėje. Dabar tiek kelio reikės pėdinti atgal. Tačiau, pažvelgus į mokyklos duris, noras eiti į darbą pradingsta. Kojos pačios neša ją mokyklos link. Regis vėl girdisi kažkokie balsai...
  Jurga antrą kartą praveria  duris. Ir vėl senoji mokykla nušvinta tik šį kartą ryškiai raudona šviesa, tarytum džiaugdamasi viešnia.  Vėl kartojasi spengimas ausyse ir sąmonės netekimas. Po akimirkos ji vėl savo klasėje, stovi prie lango. Tuoj turi prasidėti istorijos pamoka. Gal kol nevėlu sprukti iš čia? Bet maža viltis, jog gal įmanoma šio stebuklo dėka pakeisti savo likimą, sustabdo ją. Nuaidi skambutis. Ir vėl dabarties nebelieka. Tik seniai pralėkusi praeitis įtraukia į savo įvykių sūkurį.
  Jurga nenoriai patraukia savo suolo link. Geriausia jos draugė Laura - visų paslapčių, svajonių ir svaičiojimų saugotoja jau nekantriai laukia, tyliai priekaištaudama:
-  - Kur prapuolei? Vėl su Vaidu nebuvai vakar? Vėl tėvai moralizavo?
    - Jo, bet dabar viskas visada bus kitaip.
    - Šaunuolė, tu savo laimės kalvis ir niekas negali tau sutrukdyti.
    - Ačiū tau, tu mano pati geriausia, šauniausia draugė. Aš tave labai myliu.
    - Žinau, aš tave irgi.
    Jos nutyla, nes mokytoja pradeda pamoką. Nuobodus, monotoniškas balsas migdo. Ir tik mintis apie būsimą vakar, tačiauą verčia būti žvalia ir prisiversti klausytis mokytojos. Klasę perskrodžia skambutis. Prie Jurgos atskuba Vaidas:
    - Varome į kiemą, pasėdėsime ant suoliuko. Turiu tau kai ką pasakyti.
    Nesulaukęs atsakymo, švelniai, tačiau kartu ir stipriai paima Jurgos ranką ir vedasi iš klasės. Ji nejučia pklūsta jam ir tylomis žingsniuoja kartu.
    Laura nustemba - keista, jokio prieštaravimo, klusni lyg avelė. Tokios draugės ji dar nematė. Kyla nenumaldomas noras pasišaipyti. Viskam ir visada vadovaudavo Jurga . Ką ji pasakydavo ar sumąstydavo Vaidas su viskuo visada sutikdavo. O jei ne - prasidėdavo ginčai, pykčiai ir skausmingos išsiskyrimo savaitės. Jau sprūsta kandūs žodžiai iš Lauros lūpų, tačiau ji juos tarsi nuryja, prisiminusi keistokus draugės žodžius. O gal iš tiesų nuo šiandienos viskas bus kitaip? Tegul jiems būna viskas gerai. Jie tokie nuostabūs.
    Jurga tyliai eina stipriai lyg maža mergaitė spausdama Vaido ranką. Jaučia, kaip maloni šiluma užlieja kūną. Jai taip gera eiti kartu, jog nepastebi piktų ir pavydžių merginų žvilgsnių. Vargšės mergaitės - jos beviltiškai įsimylėjusios šauniausią mokyklos vaikiną, kuris mato tik vieną Jurgą.
    Porelė patraukia link durų, vedančių i vidinį mokyklos kiemą. Jurgą persmelkia baimė - dabar viskas dings. Dings visiems laikams. Ji dar labai trumpai lankosi praeities mokykloje, todėl dabartis dar labai gaji. Dar ji primena apie save.
    - Gal niekur neikime, o pabūkime čia, - mergina vos atpažįsta savo balsą, taip jis dreba.
    Vaidas pajunta tvyrančią jos baimę:
    - Kas tau? Tu kažko bijai?
    Kaip jam viską paaiškinti? Kaip nepasirodyti kvaila ir idijotė? O ar verta kažką sakyti? Gal tiesiog leisti nešti likimui.
    - Nieko, tiesiog nelabai norėjau kažkur eiti.
    - Kvailute, sakiau, jog noriu tau kai ką pasakyti.
    Jurga supranta, kad šį kartą Vaidas jai nenusileis. Sulaiko norą ištraukti ranką ir grįžti į klasę. Tebūnie šiandiena viskas kitaip.
    Jaunuoliai stipriai susiėmę už rankų atidaro mokyklos duris ir išeina į kiemą.
    Tą akimirką paskutinis dabarties krislelis visiems laikams dingsta iš Jurgos atminties. Brandus, beprasisedąs gyvenimas prapuola, lieka tik nerūpestingas mokyklinis, kupinas gražių svajonių.
    Vaidas su Jurga skubiai eina link tolimiausio suolelio. Jie tiek daug turi vienas kitam pasakyti, drauge suplanuoti vakarą ir kitus vakarus, kuriuos tikisi praleisti kartu. Gyvenimas tarsi sūkurys įtraukia Jurgą į savo verpetą iš kurio pasprukti neįmanoma. O ar reikia sprukti nuo tokio nuostabaus gyvenimo? Kai ateitis žada būti tikrai puiki....
      Jurga su Vaidu sėdi ant suoliuko. Jie net nepastebi, kai mokykla keletą kartų nušvinta geltona, po to, gerokai vėliau ryškia raudona spalva. To nepastebi ir kiti mokiniai. Jie per daug užsiėmę savo reikalais, kad pastebėtų tokius dalykus...
    ... Miestą apgaubia tamsa, gęsta šviesos namų languose. Tik keletas švieselių dar negęsta. Tarp jų ir Jurgos mamos bute. Pagyvenusi moteris sėdi prie virtuvės lango. Akys stebi kiemą - gal pamatys grįžtančią dukrą. Tačiau širdį kausto nelaimės nuojauta...
    Prabėga kelios dienos. Vietinio laikraščio puslapyje pasirodo antraštė- Paslaptingas jaunos, perspektyvios technologės dingimas. Jokių žinių, jokių pėdsakų...
    Po kelių savaičių vietinėje spaudoje pasirodo panašaus turinio straipsnis apie dingusį jaunuolį. Po kurio laiko  - apie pradingusias dvi merginas, vėliau apie jaunuolių grupelę...
    Miestą sukausto baimė. Kas tai? Niekas atsakymo neranda, tačiau kiekvienas ima jausti, jog vyksta kažkas keista, nesuprantama ir klaikiai baisaus. Visus apima neramus laukimas...
    Tik senoji, nebeveikianti mokykla vis džniau nušvinta geltona, kiek vėliau ryškia raudona spalva....
.
2020-04-17 20:35
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą