Mano žvilgsnis klaidžioja upės krantais,
Šokinėja medžių viršūnėmis - dangaus laiptais.
Kažko ieškau, bet nerandu, ir man neramu...
Gal pasiklydau? Nesuprantu...
Mintis neranda išėjimo,
Ji pasiklydo žodžių labirinte.
Kam žmogui reikia pažinimo?
Girdžiu šūksnius kitam krante.
Jie pasiklydo. Aš ne viena.
Žinia trumpam nuramina mane.
Dangus apsišviečia ryškia šviesa.
Akimirka, ir jau matau tave šalia.
Dabar ramu. Apsidairau
Ir nematau kitų.
Bet jau žinau ir supratau,
Kad visada yra naujų kelių.
Vienu iš jų dabar einu.
Kai paklystu, nesidairau žvaigždžių:
Atėjo laikas sukt kitu keliu.
Ir aš toliau žengiu, skrendu...
02-03-23