*151801082020

Angelas netilpo kambaryje, nes jame sėdėjo demonas.
Demonas gėrė degtinę.












aaaaaaaaahaahahahahahahhahahahahhaaah
zzza xzzza zza,
Pabudo demonas, šlapiu juodu prakaitu išmuštomis akimis, ir tekėjo, per skruostą, lašas, kur ant kaktos vakar paryčiais, angelas, angelas angelas...
Demonas ahhh za zzza za zzza zz za, įsibėgėjo ir trenkėsi į sieną:

Siena irgi Dievas, mano mielas bičiuli.

Mano kambaryje stovėjo Demonas ir Angelas, o aš miegojau.
Ji ištiesė ranką ir pasakė - nieko blogo nenutiks. Angelas nusišypsojo, čia demonas nusišysojo irgi.
Mano kambaryje liko anos skara, ir nei agelas nei demonas nelietė.
Jie abu kaip įniršusios katės išskleidė sparnus ir sunku buvo pasakyti kur skyrė anų sienos pluksnas, o kur lubose mačiau fosfarines žvaigždes.

Aš mačiau tave jau - tariau Kalnui ir šis nusišypsojęs sako, kad nieko nėra paslėpta. Vaišinkkitės mieli. Degtinė ant stalo.
O kas esi tu?


AAhaa.

Atsakiau. O tu mielas drauge?

Mano kimono kišenėje buvo rūgšties kuri jutau kiaurai geriasi į kraują ant grindų ir tą akimirką, kai kažkas kels taurę - šiukštu sušukit - neliesti KŪNO!

Mano siela ištranzavo į Karklę ir ten kelyje, nestojant mašinoms, buvo gero laiko apmąstyti kaip viskas įvyko ir nesuvestos sąskaitos it randas Žmogaus Juodu liežuviu v eide šnekėjo dalykus, kuriuos seniai pamiršau.

Aš nusidėjau, jau, jau savo galvoje, kai galvojau, jog nusidėti reikia vien tam, kad nenusidėti. ir Angelo sparnai glostė veidą demono, o šis pylė ant krūtinės kavą, ant veido akis pylė ir vietoj akių degtinę ir trynė trynė kaip mano tėvą kadaisia trynė, kai šis pasakė - meile mano, tu grįši namo.

IR tėvas pasakė netik tai, dar jis pasakė, kad jam užtenka meilės, tos kuria gimiau, jam nereikia Indijos, jam nereikia Japonijos ar Šiaurės ašigalio. Rusai nelaimėjo karo, bet angelams tai nė motais. Angelams rūpi sielos, o ne karas. Angelams rūpi malda, o ne karas, angelams rūpi, jog negertum rūgšties kai labiausia to norisi. Angelams rūpi, jog būtum angelas. O karas? Karas, tai buvo mano tėvo profesija. Jis su šeima rėmė Partizanus, o kaip auką - buvo pats Stribas. Jis buvo koloborantas profesionalas, nes vienintelis kam anas buvo ištikimas - buvo Dievas, bet ir Dievas, gimė kartu su Juo kai gimė aname Koloborantas.

Ir sėklą, šią demoniškos netiesos jis pasėjo manyje. Kartu jis -pasėjo man ąžuolą, o sau Maumedį. Kartu mano broliui eglutę, o mano netikram sūnėnui, mano netikras brolis pasodino tikrą eglutę, taip kaip mano tėvas, savo netikram sūnui pasodino eglutę. Ir džiaugėsi mama, jog pagaliau mūsų netikroje šeimoje kažkas tikro, deja ne aš.

Ai, su angelu ir demonu buvo viskas paprasta. Mano rankos dreba.
O jie geria du. Ji mane apstatė talismanais, savimi, ir ji mano mintyse, o aš kas? Aš ne aš, o todėl einu iš proto, durų nerakinu, o demonas ir angelas geria.

Aš myliu tave, sakiau nakti. ir sakiau, jog gali išgirsti, jeigu giliai įkvėpsi.
Tačiau, tikiuosi, tu viena tai teišgirdai, nes tavo veide matau daug veidų, o tai labai svarbu nepamiršti tranzuojant palei jūrą ten kur buvau pririštas prie lovos ir nedavė man tris paras kavos, tris paras tabako.

Aš parašiau draugui, kad mane badu marina, o jis sakė, kad tuoj mane išvaduos.

Jis išvadavo, tada prieš gerus septynis metus, bet kas iš to, jeig u mano siela vėl ten pat grįš?


bet tai ne apie tai.


Angele, kas nutiko 2014 - spalio paskutinę naktį?
Kai tavo romeno man siūlė į veidą, o aš rankoje tvirtai laikiau Minoltą žinodamas, jog per Mortal Kombat - tu mielas ruseli krisi pirmas, kartu su savo draugu.
aš tave nufotografavau, tave su blykste, nors niekas niekada man neatidavė šio atvaizdo, paklydusio negatyve.

Tada pabuvau ryte. ir kodėl tada ryte, tu miegojai su manimi? Kodėl ką?
Kodėl po galais sakei, jog viskas bus gerai? o kai sutrupėjo gyvenimas, tavo ašarose, aš radau save tuščią. Rankoje turėjau ranką, o nieko daugiau. nei kojų, nei meilės, nei kepenų. Ai dar plautį palikai, jog greičiau nusižudyčiau. Ar tu supranti, jog šią naktį sapnavau vienu metu visus JŪŲSŲ košmarus, visus - kai sakėte - viskas bus gerai


VISKAS BUS GERAI??? ane? kodėl turėtų būti?
Kodėl tu su tuo vargšu muzikantu miegi? Kodėl tu su tuo vargšu kareiviu nemiegi? Kodėl tu su manim nenorėdama norėti bet miegi ir kodėl noriu vėl miegoti su tavim? Gal picos? Bet tai ne apie tave.
Aš vakar ryte palaidojau norą. Palaidojau norą, tau priminti kaip gyvenimas griūna  - tas prie kurio priartėju. Kai aliejus užpila tava sielą.

Kas tu mano mielas drauge?

Du angelai gėrė.


O tu rašai ore ženklus ir atleisk, bet matydamas tai nebe pirmą kartą, matau ne tave ir matau baimę vienose akyse. savo.

Aš girtas kaip velnias jai pasakiau:

Jeigu išeisi pro duris - negrįžk.
taip pat, jeigu negrįši - negrįžk.

ir būtent nuo to viskas prasidėjo.

Ji grįžo, o ji ne. Abiem atvejais buvo negerai.
Nes aš sugriuvau.

Tikrai, dabar prabėgus velniai žino kiek laiko - aš sėdžiu bokšte (vėl) ir negaliu patikėti, kaip žlugdo mane laisvė.
Gėriau, pučiau, gėriau, pučiau, nemiegojau, pučiau, gėriau ir kas iš to.

kiekvieną naktį kai pabundu, vien todėl nes pradedu jausti blaivėjimą - tavo veidas prieš akis.

Jūs trys.

Tu mano motina, kurios, deja niekada negaliu mylėti nes tu negali žinoti tiesos.
tu esi mano meilė, kuriai negaliu to pasakyti, nes tai pasakiau savo motinos antrininkei.
tu esi mano geismas. ir to nesakiau niekada tau, nes tave bučiuoju stipiau, negu savo motiną, stipriau negu savo meilę, stipriau, negu esi nusipelniusi, nors tavojoje nuodemėje yra tik šventa meilė, kurią aš jutau, bet žinai...


Nelabai svarbu, ką dar taip mylėjau. ar tai buvo kitas krantas, ar tai buvo tavo kaukolės anatomija, ar tavo kaukolės geometrija. aš nežinau. ir koks skirtumas. po to kai gulai į lovą ir tave pjaustė chirurgai, o ne mano žvilgsnis. O kai tu gulei į lovą, buvau šalia ir palikau pjaustyti chirurgams. ir kai tu sakei, kad gulai į lovą. O aš tikėjau.

aš nebetikiu praėjusiais gyvenimais. aš nebetikiu tavimi aš nebenoriu, jog mano rankose liestų tavo randų .
ir kas iš to. man dar rodos maža. ir rodso, jau draugai pakeliui mane išgelbėti.
aš nusidėjau. aš nusidėjau . nusidėjau tik ne tau. nes tau


Kodėl tai rašau?

- nes reikia apsispręsti. Neskaitykit, neskaitykit. Taigi nėra prasmės. čia vien melas. o tiesa - nepabraukta.

Man buvo aiškūs trys dalykai:
1. tave reikia palaidoti.
2. tave reikia bučiuoti
3. tave reikia saugoti nuo savęs.


kaip tai padaryti?

1. sukišti visus laiškus į krosnį, portretus, piešinius, arbatą, rūbus kitus nakrykalus ir be gailesčio sudeginti.
2. tau reikia nupirkti Nutelos, porą mėlino rašalo prisiurbusių rožių, dantis išsivalyti ir bučiuoti. bučiuoti kol užmigsi, kol sapnuosi, kol pabusi ir skūsiesi, kad visai nepamiegojai. Bučiuoti kol per anksti, kol grasini, jog palikai mane. bučiuoti kol... ką aš žinau, kol baigsis bučiuoti skirtas laikas. nes aš tavęs nemyliu ir nenoriu mylėti. tik bučiuoti. ir gal tai galim ir palikti? ką manai? manau kai matei mano žvilgsnį ir sakei „elkimės normaliai“ skaitei - ką mano rankos tau ruošiasi pasakyti.
Monika? tai liks tik tarp mūsų, taip? sutarėm? vien todėl, kad viskas ne taip kaip tau atrodo. tikrai.
3. Reikia apsaugoti tave... reikia... kaip..



Labai negerai šitą visą rašyti.

reikia rašyti eiles.


Mano brolis pasodino netikram sūnui eglutę.
aš turiu vieną brolį. daugau nieko neturiu
apart traumų.
Mano tėvas buvo koloborantas, mano mama-
buhalterė.
Mano viena meilė išėjo pro duris, o kita negrįžo.
mano viena meilė labai gražiai rašo labai piktus laiškus
ir siunčia man pinigus, o aš tik šypsau ir džiaugiuosi
nauju buteliu degtinės.

Tai mano demonas.

Mano sesuo turi sūnų, kuris mane lydi visą gyvenimą,
dabar aš lydžiu jos sūnų ir jis mane girdo.
kai jis manęs negirdo, aš girdau jį ir saukau - dirti reikia,
reikia dirbti mano mielas.

tai mano demonas.

mano demonui gimė sūnus ir jį pakrikštijau Redaisu.
mano draugas jį girdo ir aš džiaugiuosi.
kad va koks žmogus užaugs!

tai mano sūnus.

mano sūnui gimiau aš,
ir mano sūnus mane girdė kava, tam kad peraugčiau jį,
ir pagaliau būčiau tėvu.
mano tėvui, gimė tėvas, kuris kada bus jo sūnus.

tai mano tėvas.


mano tėvui gimė mano motina, ir čia jau viskas labai negerai,
nes angelai ir demonai, kurie netelpa kambaryje sako, jog
labai negerai mano galvoje.
man keista, nes aš nesijaučiu aš.
aš jaučiu, jog tos durys kol miegojau, buvo lankomos,
ir mano atsiminimais manipuliuoju ne aš.
mano rankų niekada nepririšo prie metalinės lovos,
o varge kaip norėjau, jog botagu luptum taip, jog vis dar po tiek
metų saldžiai ilgėčiausi. bet tu buvai per gera, tu tik glostei pilvą,
tik pilvą, todėl kad nepamatytum kokiais šašais aptraukta mano nugara,
kai nagais draskė ta, kurią bučiuodamas svajojau, bučiuoti tave, o ji
o ji tikrai jautė. ir įsisiurbusi sakė, neatsuk nugaros tam ką myli, nes supras, jog tiek ir temyli.
tada mane tepei aliejumi, majonezu, barstei prieskoniais ir suskai sau į prisiminimus it kokį šetoną - kuris buvo tau neišikimas su tavo geriausiu draugu. aš ir buvau neištikimas ir aš bučiavau tavo vaikiną, tą akimirką,
kai ištiesų nenorėjau jo nužudyti. O todėl jis taip pyko grįžęs ir sakė - eik pas jį, eik ir lik ir tegu jis nusižudo girdėdamas sapne kaip verki, dėl manęs, dėl manęs, o ne jo. ir tu verkei. verkei matydama kaip bučiuoju visus tavo meilužius, nes kas kas o jie - buvo mano sielos draugai ir yra. ir mes dalinamės prisiminimu apie tavo lūpas. bet ar tu žinai, kad aš visus tuos kartus girdėjau tau verkiant - jog myli jį o ne mane? o ką///


visa tai buvo labai blogai. taip kaip ir man likti vonioje mėnesius. aš praradau protą, įsimylėjau bent tris kartus. o tu tik atvykdavai ir verkdavai. aš bučiavau tave. bet kas iš to.

aš nepamenu. gerai, pamenu. tave buciavau tą naktį ir tą vakarą, kai vyrai klojo stogą, šalia stotelės iš kurios tave amžiams išvežė iš mano gyvenimo.

aš nenorėjau tavęs jame ir nenorėjau tavęs ir tik tavęs norėti bijau.
tačiau ar buvo teisinga, tau mane pasikvietus į pasaulio kraštą taip stipriai apsikabinti, jog galiausia pabėgčiau?

aš nežinau. aš nežinau... o kas iš to?


visi tie paskutiniai kartai? aš kūriau ir tau ir dėl tavęs ir kas iš to?
aš nelinkiu nieko gyviesiems, jie turi viską. o kas esu aš.
151801082020