*010612292019

tikrąjį purvą semti mėginant.


nuo pat tos dienos, kai mirė dievas.
prasmė užgimė klausimui, kas bus ta
viltis dabar į kurią ir prieš kurią mes lenksime savas galvas.
Valdove neatimki iš manęs klydimo teisės.
ir kiek metų bėga, kaip mes randame tiek žodį tiek atvaizdą
tam kas tūno pačiose giliausiose žemės kertelėse.
ta tūkstatantveidė figūra it šešėlis sekantis kiekvieną
gyvojo žingsnį, žaidžia su saule ir dūksta nakčia.
It tas visą apimantis vienis, kuris laisve vadina savą teisę
stoti klasikinės tribūnos šviesoje ir demonstruoti klaidą.
noriu pats surasti tavo kelią.
tas ir veda po neatrastą žmogiško skausmo paletę,
kur akyse stoja, stingstantis artimo veidas
it tai kas atstos amžinybę, amžinybei ir
klausti nebūna jau laikas - kas klydo, o kam čia varpas
Veikėjai subruzda, rūkas ir toli aidai garu cypiančių sirenų,
Jaunuolio rankose žalia drobė, skęsta dūmuose kol itin įtemptas žvilgsnis ieško taikinio, kurį pavergs istorija savom amžinybėn.
Tuo tarp, vienas jau pabudo Miške, o šeši išėjo (gal jau penki) į Kalną, susitikti su tuo kur buvo anoje pusėje. Pats dabar miške tarp tos palydos,
o stotyje ant sienos žalatina priklijuotas žemėlapis.
Drobe drobe, kuo nori būti šiandien?
Veidelis neramus atrodė, kai klausiau apie laimę, nes giliai niekada nors nežvelgęs į paties akis,
balse tikrai girdėjau, jog matė, matė daug jo trumpos kojytės.
bet čia tikrai kitai istorijai.

Šiandien esti likusios trys dienos iki dešimtmečio pabaigos, o tik
labai taikli akis galėtų atsijoti kurioje eilutėje, kuris asmuo kalba,
o kuriuoje jau pats save komentuoja.
Tuo tarpu, visiems buvo aišku, jog artėja pasaulio pabaiga, kurioje sudalyvauti,
mes galime būti visai nepasiruošę.
Kas, atsakyki, man mielas, jeigu į žemę leisis tuoj dievas ir ims
tuos sodui jau atsigėrusiais, sodui jau, sodui.
O tu mano broli?
Miela, ar šitoj eilėj tikėdama šias tris naktis ir stovi?

tikėti kuo tikiu, jog būta Veido akyse jau visko, ko ano širdis sakys gana.
O kita tai tikėt, jog būta meto, kai sūnus, dar visai nesiruošė kelių į žemę,
o buvo Miškas, Ežeras buvo, ir potvynis galiausia
jau išsidūkęs atslūgo.

Schumann piano concerto in A minor Op. 54 (Martha Argerich)
010512292019