Rašyk
Eilės (73143)
Fantastika (2190)
Esė (1490)
Proza (10333)
Vaikams (2503)
Slam (49)
English (1103)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







 

33 – serija

 

Į pirtį į šlubuoja vyras. Prieina prie rav Ošri. Ženklais rodo, kad nori kažką pasakyti. Išsitraukia parudavusį popierių ir angliniu pieštuku rašo raides.

R. E. O

Šio vyro vardas – Moše ben Arje. Jį, prieš kelias savaites sumušo pasiutęs vokietis. Moše dirbo brigadoje, už geto ribų. Darbas buvo alinantis, o maisto davinys menkas, vos pakako gyvybei palaikyti. Vokiečiai išnaudojo juos kaip vergus. Blogiau, nei vergus, nes vergvaldys suinteresuotas, kad vergas gyventų, o vokiečių gyvuliai, buvo suinteresuoti, kad darbininkas žūtu. Nacistai ir kolobarantai lietuviai atėmė iš mūsų turtą, gyvenimą, vaikus, bet žmogiškumo ir laimės jie iš mūsų nesugebėjo atimti, nes mus net tokioje situacijoje palaikė gilus ryšis su Visagaliu. Jį sumušo labai žiauriai. Jis apkurto ir neteko balso. Gerklė, balso klostės buvo suplėšytos, sutraiškytos. Nors laukiniai barbarai suluošino jo kaulus, ir raumenis, protas, intelektas išliko nesužalotas. Netekęs klausos ir galimybės kalbėti, Moše bendravo su mumis raštu.

(Moše ben Arje paduoda lapą ant kurio užrašė savo pasakojimą ir klausymus. R. Ošri paima lapą ir garsiai skaito.)

R. E. O

Rav Efraimai, Ošri, mane suluošino vokietis, nes per pertrauką pasišalinau iš darbo aikštelės. Man buvo sunku matyti, kaip mano broliai ir seserys badauja. Mačiau kaip traukiasi jų kūnai, raukšlėjasi ir tamsėja jų oda. Dabar vasaros pabaiga, subrendo bulvių derlius. Rizikuodamas nulėkiau į bulvių lauką buvusį netoli oro uosto. Norėjau pamaitinti gete likusius žmonės, kurie jokio davinio negauna. Lietuviai pamatė mane, sučiupo ir įdavė vokiečiams. Mušė stipriai. Praradau klausą ir pasinėriau į tylos pasaulį. Prie to pripratau ir nesisieloju. Dėkoju Visagaliui už gyvenimą. Bet vienas dalykas mane neramina. Todėl prašau pasakykite, ką sako Toiros įstatymas. Mane vargina du klausymas. 1 – Aš noriu melstis su minjanu, ir noriu būti minjano pilnavertis narys. 2 – Noriu, kad mane kviestų alijai, per Toiros skaitymą, nenoriu netekti šios privilegijos. Ar Toira leidžia..

(Rav Efraimas rašo atsakymą. Paduoda Mošei ben Arje. Jis susijaudinęs skaito.)

R. E. O

Parašiau: „Be abejonės, tu esi pilnavertis minjano narys. Bet iškviesti tave alijai Toiros skaitymui, nėra, galimybės, nes būtina pasakyti brochą Toirai ir girdėti Toiros skaitymą.... Bet yra alternatyvinis sprendimas, galima iškviesti girdintį ir kalbantį žmogų, o tu pakilsi kartu su juo ir žiūrėdamas į jo lūpas, kai jis sakys brochą koncentruosis ir mintyse kartosi. Tai tau užsiskaitys...

(Reb Moišė ben Arje susijaudinęs rašo. Jo akys blizga. Jis nesusivaldo ir šypsosi iš visų jėgų. Paduoda lapą R. Ošri. Skaito garsiai.)

R. E. O

Rav Efraimai Ošri, tu mane prikėlėte iš mirusiųjų, Tegul Visagalis paguodžia ir dovanoja tau gyvenimą.

(Reb Moše ben Arje nesuvaldo džiaugsmo. Nežinodamas kaip jį išreikšti, krypuodamas šoka. Šypsosi plačia, laimingo žmogaus šypsena.)
2019-11-13 19:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą