Rašyk
Eilės (72417)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10377)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 37 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ryte smagiai švietė saulė, šmaikščiai spindinčiais teptukais braukė ornamentus ant tavo blyškaus kūno. Aplink akių įdubas, mažas raukšleles, skruostikaulius, vyšniomis ir kava prisirpusęs tavo lūpas, juodus plaukus margino geltonomis ir juodomis dėmėmis, ir brūkšniais, ir sutrukinėjusius kapiliarus spalvino, keitė, mylėjo. Aš naiviai tokiais rytais į tave žiūrėdavau, o tu tik lengvai pakeldavai galvą, atmesdavai glotnius plaukus ir juokdamasi paklausdavai, kas man yra. Pratrindavai man akis, be žodžių mane bučiuodavai. Ramiai ir atsargiai. Lyg būčiau netikėtai atsivėręs tau kaip kito pasaulio būtybė, per trapi planuoti, ką veiks, dirbs ir su kuo gers kavą. Ir tikrai, man pradėdavo gelti kūną, maži jo lopinėliai, patys menkiausi, persimainydavo į beplotes ir belaikes visatas, tu tyliai ir švelniai lūpomis ir pirštų galiukais šnibždėdavai joms tik tau žinomus užkeikimus, aš ištirpdavau, visatos patikėdavo, kiekvienąsyk iki skausmo patikėdavo, kad tai tu jas sukūrei, kad tu jas valdai, kad esi vienatinis jų dievas, vyšniomis prisirpusiomis lūpomis šildantis jų namus.
2019-11-02 15:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą