Ryžtas

Lelijos smilksta, nešdamos vilionę,
Ar tai aliuzija į abejonę?
Tik pažvelgi - visur migloti kilimai,
Kur žengsi, liks taviškių pėdų antspaudai.

Bet jų neištirpdys mūs lietūs dideli,
Nublanks prieš mėnesį rūkai balti.
Stikliniais taps, iliuzijos neteks,
Ir gruntan pėda stipriai atsirems.