visad gyva

kuždėk
aš virsiu žodžių aidu
pasklidusiu gaivia vilties vėsa
skambėk
ir rankom nusileidus
apgaubk mane
lietum su gyvasties
jėga

dengiuos tavim lyg plieno
skydu
slepiuos tarsi ramybės
saloje
kiekvienas tavo žodis
gydo
kai tu tik tyliai ištari
gyvent eime

tu savim nuplauni viską kas
nebuvo verta
įsišaknyti
tarpti manyje
tu ginklas
kada sielą ima gelti
tyloje gimstanti
visad gyva
malda