Trumpiausias kelias Namo-203

Kylančių dūmų kamuolius ir akinantį blyksnį virš Karčiamos  matė visi susirinkę Užgavėnių dalyviai. Lietuvos „Generalinis Štabas“ sužinojęs, kad vyriausybės šefo Sauliaus parėdymu, į įvykio vietą, su naujausiais šarvuočiais yra išsiųstas  300 „mandagumo“   apmokytų  kovotojų  pulkas. Bet, kai pulkas atvyko ir apsupo karčiamą, buvo jau vėlu... Iš Karčiamos, Lietuvos Šerifas Pasagėlę su  bendražygiais; Teksaso renžeriu-seržantu Volkeriu, Amerikos jūrų pėstininku Rokiu Silvestru-Rembu ir Kapitonų Amerika Styvu Rodžeriu, išvedė trys  įtariamuosius; Šturmaną Geležėlę, bocmaną Krauzerį ir labai įtartiną tipą Chui Van Dongą.  
    Vos prieš kelias minutes baigėsi virš Karčiamos keistas „fejerverkas“, o Lietuvos šerifas Pasagėlė su partneriais atsirado akimirksniu, -atstatę „šaunikų“ vamzdžius, jie, kaip viesulas, įsiveržė į Karčiamą, akimirksniu apsupo du įtariamuosius. Bocmanas Krauzeris, užėmęs  ginybai patogią poziciją kampe, už židinio, atstatęs „Mauzerį“ Volkeriui pieš nosį, tyliai kartojo: -Gyvs nepasidūsu... -Nepasidūsu... Šturmanas ir Rytų „fokusininkas Van Dongas nesipriešino, -pakėlė rankas, -jie per kelias akimirkas buvo suguldyti ant grindų. Karčiamoje,  prie stalų sėdėję lankytojai, atsistoję, stebėjo kas vyksta, tik Sari Roma  siautėjo ir dūko, -plačiais sijonais vedino karčiamą nuo dūmų. Šturmanas  mirgtelėjo nepasiduodančiam bocmanui  Krauzeriui, - patarė nesipriešinti... -Nesipriešinki, drauge... -“Štabas“ sužinos ką padarėme,  atleis mums šią „nuodėmę“,  ir, bocmanas pasidavė.
     Trys, surakintus įtariamuosius tipus, Šerifas Pasagėlė su naujais savo bendražygiais išvedė iš Karčiamos,  į žvaigždėtą, pavasarėjančią  naktį. Iš karčiamos sklido:  

                                             -Kelelis tolimas, kelelis artimas,
                                              -Širdelė vėl skaičiuoja žvaigždeles,
                                              -Naktis palaimino mano  gyvenimą,
                                              - Mano žirgai  mane namo parves..  

 -Kas dabar bus? -svarstė likę Karčiamoje... Taip buvo gražu... o dabar taip neramu, -svarstė Lietuvos nepriklausomybės veteranai, Vytautas,  Česlovas ir Valdas. - Juk Šturmanas ir bocmanas  nekalti, -tarė nusiminęs Vytautas. - Man atrodo taip pat, - atsiliepė Valdas. - Pritariu, -patvirtino Česlovas. Šturmano ir bocmano palydovės- patarėjos Mutytė ir Baltoji Gulbėl iko su veteranų antrom pusėm; Gražinute, Almute ir Jadvyga, apraudoti savo draugus. Bocmano Krauzerio asiluikas Antanezas, buvo pririštas  lauke, prie tvoros, liūdnai pažvelgė į bocmaną ir nusistebėjo: -Y-ha, y-ha... Ant ąžuolo šakos, tupėjusi bocmano Krauzerio papūga  Rom-Kakadu viską matė, staigiai šoko nuo šakos ir nutūpė bocmanui  Krauzeriui ant  peties ir čiauškiejo: -Čia-čia-čia, -čia karas, -čia karas... -Nusiramink, Roma... -Čia ne karas, - čia tik manevrai, blogiausiu atveju „medžioklė“ su varovais.. -Viskas bus gerai, -nuramino bocmanas papūgą Roma.
     Sulaikytus nuvedė į Luokės miestelio nuovada. Nouvadoje, budintis pareigūnas Tadas Blinda, surašė „protokolą“- pasiuntinukas  Jonukas, mikliai, ant paspirtuko, nustraksiejo link Šatrijos kalno ir įteikė kapitonui Jūzapui užanspauduotą voką. Jūzapas perdavė voką Generolei Dalyte. Ši, staigiu judesiu atplėšė ir... vos neapvirto. Netikėta žinia ją pribloškė... Ji pirštu pasikvietė kitas dvi generoles Rasyte, Irutę - tyliai pasitarė. Nedelsiant, slaptai  buvo patvirtinta Tyrimų komisija ir po tyrimo buvo nustatyta, kad Šturmanas ir Bocmanas nekalti, -jie  vykdė užduoti ir yra susiklosčiusių aplinkybių aukos. Generalinio štabo buhalterė Šimonių ingrida apskaičiavo i nustatė, kad  po sprogimo, sugruvęs tiltas nuostolių nepadarė, o atvirkščiai, -susitaupė apie 12 milijonų eurų naujo tilto statybai.
      Šturmanas, nuovados  rusyje, prigulė,  sumetęs į burną kelis fosforo,  rūkyto šamo lęšius, persižegnojo,  ir po ilgų nemigo naktų užmigo. Užmigo ir užknarkė. - paniro į sapnų karalystę. Atskirtas bocmanas Krauzeris nemiegojo, -buvo labai prislėgtas įvykio, -karštai meldėsi. Nusėmė nuo kaklo Aušros vartų Šv. mergelės Marijos medalikėlį, žvelgė į Jos sopulingą, rūpestingą veidą, varstė  rožinio karoliukus, kalbėjo Trečio-Kančios slėpinio dalį. Baigęs kalbėti  Rožinį,  iš kojos protezo, -smuiko futliaro išsiėmė smuiką ir tyliai ėmė griežti, griežia ir  tyliai tardamas žodžius pagal senovinę, Žemaitijoje vis dar plačiai  vartojamą  Kantičką, užgiedojo. Prašė iš Aukščiasiojo nuodėmių atleidimo sau ir už visus paklydusius Pasaulyje žmones. Prašė Šv. Marijos malonių ne sau, o Lietuvai ir Pasauliui...
                                     
                                      Kas nor ščyra Lietuvai tarnaut, -čyrkt per stygą
                                     Turi iš Dievulio  atleidimo gaut. -čyrkt,
                                     Gavęs atleidimą, karštai pasimelst, -čyrkt,
                                     Ir Tėvynei-Lietuvai tarnaut. -čyrkt, -čyrkt-čyrkt...

  Baigus  giesmelę, bocmanui Krauzeriui, iš akių, pabiro ašaros. Pabiro perlo karoliai. Likęs vienutėje vienas, bocmanas Krauzeris tyliai  raudojo. Jo širdis jautė, kad netrukus, po Velykų,  gal kiek vėliau, burlaiviui Baltoji gulbė -“Lietuva“ teks išplukti ir ilgam palikti Lietuvos krantus. Pasaulis neramus, -reikia imtis priemonių, - Petrapilio chirurgo-Kibeno Peno imperija plečia įtaką visame pasaulyje. Reikia nenaudelį sustabdyti ir visomis priemonėmis  sutrukdyti.
Virš Luokės bažnyčios kybojo auksinis mėnulio burbulas. Po burbulu, pintinėje, stovėjo Šv. Kristoforas ir plačiais mostais dirigavo Jungtinių pajėgų motorizotiems batalionams.  Tolumoje, už horizonto, Dzukijoje, Aukštaitijoje ir Žemaitijoje  gaudė šarvuočių, „Aitvaro“motociklų, lėktuvų keliamo gausmo, galinga, bet raminanti melodija... Buvo gerokai po vidurnakčio, artinosi Pelenų dienos rytas, po muzikos,  Ekselencijos vyskupai, gausus kunigų ir diakonų būrys, pašventino iš laužavietės pasemtus ir atvėsintus  pelenus, barstė ant galvų Lietuvos parlamentarams, Vyriausybei, Generaliniam štabui, ir visiems Užgavienių šventės dalyviams.
                                           
                                                        Dieve, atleisk, - laimink Lietuvą ir Pasaulį...