neišskirtinė diena

norėčiau širdyje tylos
bet ji ims ir padainuos
jaučiuosi ne savo batuose
tiksliau ne savo šliopansuose

visi tik skaudina
nelaisva ši situacija man
eičiau pas aguoną
eičiau parko dvaran

tikiuosi liūdesys praeis
kad juos ateityje likimas nuteis
kas gi už skaudamą
kas už traumą širdies... atleis

tyloje meldžiuosi
vieniša labai esu
o tu toli esi nerandi manęs
tikiu kad paguostumei

2004, ruduo