Po Daktro Arvido paskaitos apie autizmo pavojų, publika sunerimo rimtai. Žiūrovai žvalgėsi, tylomis stebėjo vienas kitą, - gal pavyks aptikti įtartinus simptomus. Susirūpino... Ilgai netruko, - po kelių karštų apsižodžiavimų, keli pozicijoje ęsantys, parodė lėžuvius vyriausąjam pagonių Vaidilai ir perlipo į opoziconierių pusę, pas krikščionis. Labai laiku, užgriežė “Antikvariniai Kašparovskio dantys“ ir „Šeduvos bernai“. Jie kartu atliko siuitą, lietuviškų melodijų popuri:
Kir-vir-vir, kir-vir-va, graužia medį kirmelą“... ir, visiems buvo gera.
Šturmanas Geležėlė, po ąžuolais, atlikęs išpažintį, žengė į šešėlį atgailauti. Žengęs kelis žingsnius, pajautė, kad praranda kietą pagrindą ir krenta į bedugnę. -O... Nepastebėjau kūdros... Anksčiau lyg tai nebuvo, -pagalvojo Šturmanas. Įkritęs iki juosmens į smegduobę, bandė bristi: -E... - Tiek to, -kad atvėsintų kepenis, trys kartus nėrė į dvokiantį raistą. Išlipęs iš smegduobės ir nusipurtęs, kaltai pažvelgė į žaviąją patarėją-Baltąją gulbę.
-Šturmane, pavejziek į save ... -Kap tu atroda... -Tavo šarvinė liemenė šnypšč ir putuo, ir veids keista pažaliavis...
-Nekreipk dėmesio.... pašnypš, paputos ir nustos... -Pažvelk kaip blizgą... -Ar gražu?
- Tikra, Šturmane... Mėnesėno, žibi kaip pakelėje stovintis „Mentas“, - policninas-manjaks.
- Smegduobė užteršta sieros rūgštimi ir amoniaku, -tarė Šturmanas. - Matomai, Agro-koncerno trasoje įvyko avarija, -pramušė magistralinę žarną... Išsimaudęs ir nusiprausęs amoniako ir sieros tirpale, menesėnoje žibu kaip sidabrinis doleris. -Pirmiausiai užeikim į karčiamos pirtelę apsiprausti, -nuplausim putas nuo veido ir liemenės, o tada, - į „Karčiamą „, gal rasim ką nors užkąsti... Užėjo...
Karčiamoje nebuvo daug lankytojų. Daugelis liko prie Šatrijos kalno, -linksmintis. Įėjus, Šturmanas įžvelgė, kampuose, prietemoje, apšviestų kelių žvakių, už ąžuolinių stalų, -žibėjo kelioliką porų akių, - pro įšėptas burnas, baltavo dantų karoliai. Vieni traukė: -Morta, Mortą, dar po kvortą, -prašė papildymo, kitame kampe sėdėjo keturiese, - barstė kauliukus, būrė kortomis, rodė „fokusus“. Trečiame kampe Šturmanas Geležėlė pažino, - sėdėjo geri pažįstami, -veteranai Česlovas, burlaivio „Lietuva“-Baltoji gulbė krikštatėviai... Kūmai- Valdas su Almute ir 1991m. Sausio-13 d. kovų pirmieji savanoriai Vytautas ir Gražinutė. Tyliai groja muzika. „Gegužės žiedai“, Merūnas, Gytis, Julija ir kitos „Žvaigždės“, išpildė pageidavimus. Ketvirtame kampe, patogiai įsitaisė Romų taboras iš Kirtimų. -Ištvanas, Radžis su kompanija „Sari Roma“.
-Viena kart, sutikau, šviesiaplaukia lietuvaitę,
Ir karštai pamilau, kad nuo ryto širdį sopa, - skundėsi Ištvanas...
-Neprisimenu, kada paskutinį kartą traukiau per šiaudelį „Kapitan Morgan“ romo kokteilio, netikėtai prasitarė Šturmanas ir mestelėjo į burną kelis šaltai rūkito šamo akių lešius.. - Visi šiandieną Lietuvoje poilsiauja, pramogauja, -švenčia 2018 metų Užgavėnes ir Vasario-16 šimtmetį, - Lietuvos jubiliejų... Garbūs Senjorai sėdėjo susirūpinę ir nusiminę... -Gal pavargę? Šturmanas Geležėlė atsiprašė garbių Senjorų. Gavęs sutikimą, prisėdo prie bendro stalo, - minutę kitą tylėjo... Pokalbis nesirišo, nes garbūs Senjorai sedėjo nuleidę galvas ir godojo, - kinkavo galvomis ir tarytum meldėsi: -Nu Eurila... -Nu, palauk... . Šturmanas nutraukė tylą; -Ofeciante, atneški žemaitiškų blynų “Smetoniškos“ giros, raudono vyno ir porą padėklų kurapkų kiaušinių „Patrova-70“.
-Klausau, Senjorai, -atsiliepė iš virtuvės, linksmas balsas.. Netrukus stalas buvo papildytas pagal Šturmano pageidavimą. Šturmaną laukė pirmoji staigmena. Karčiamos klientus aptarnavo Burlaivio „Lietuva“ -“Baltoji gulbė“ vyriausias laivo virtuvės šefas, kokas -Tajota Kukas. Visų gerbiamų Senjorų akyse sužibo viltingi žiburėliai, - veidai pralinksmėjo, Česlovas prakalbo:
-Šturmane Geležėlė, aš jumis sužavėtas, kada galėsim sulošti šachmatais, - revanšą?
-Kai tik atsiras pirma proga, - atsakė Šturmanas ir nužvelgė keturis klientus, priešingame karčiamos kampe, -panašius į „fokusininkus „, vieną kitą pažino. Žvakės apšviesti veidai išdavė, kad yra labai užsiėmę, ir yra įdomu.
Šturmanas Geležėlė atsistojo, paragino garbius Senjorus pakelti kurapkos kiaušinukus- “Patrova-70“, iškilmingai, pakiliu balsu, tarė:
-Už Lietuvą, Senjorai.... Karčiamoje kilo pagyvėjimas, kampuose ėmė ploti ir skanduoti: - Valiooo... -Valiooo. -Už Lietuvą... -Lietuvos laivyną ir Oro pajėgas. -Už Lietuvos Kariomenę ir Savanorius... -Valiooooo...
Ovacijas nutraukė aistringa smuiko melodija, ir grupė ryškių čigonaičių plaikstomi sijonai užgožė “fokusininkus“ tyrinėjanti Šturmano žvilgsnį. -Lai-la-laila, Lai-la-laila, -veržėsi iš „Karčiamos“ čigoniškų ritmų garsai. Šturmanas, prisitaikęs, per patį muzikos ir balsų ekstazę, atsiprašė Senjorų kompanijos, pagal ritmą trypinėdamas ir rankas drebindamas, priartėjo prie ji dominančio „fokusininkų“ stalo. Maloniai atsiprašė sėdinčių, ir ištiesęs ranką prisistatė:
-Geležėlė, -Šturmanas Geležėlė... -Malonu... malonu, -O... Krauzeris? ... -Bocmanas Krauzers, - mirgtelėjęs Šturmanui, papildė bocmanas. Bocmano draugė Mutė šypsojosi į delną ir neišsidavė, kad yra geri Šturmano pažįstami. Šturmanas paspaudė ištiestą, -tvirtą azijėtišką fokusininko ranką. - Chui Van Gong, -prisistatė nematytas svečias. - Šturmanas, - prisistatė ketvirtam „fokusininkui“. - Andriuss... -Ekspertas Andrius Užkulnis, -mandagiai atsakė šis.
-Supratau, -atsakė Šturmanas ir parodė rankomis, - Jūs, Van Dongai fokusininkas? -fokus -marokus darote? -Ja-ja... fokus- marokus, ir ištraukė, iš Šturmano skrybėlės, povos plunksną ir tris penkių litų monetas. -Geeeras, -Seniai mačiau lietuvišką pinigą. -Vien eurai šiandieną lyja... Bocmanas Krauzeris nepatikėjo fokusininku Van Gongu. Nepatikėjo, kad šis, iš tolimo krašto atvykęs magas, gali nustebinti Šturmaną.
Gerbiamas, Chui Van Gong, pabandyk su manimi, Krauzeriu, -Bocmanų Krauzeriu. -Nustębink mane kuo nors. -Jei pavyks, tada mes parodyti savo, lietuviškus-žemaitiškus, -fiti-miti stebuklus.
- Ja-ja.... -Fiti-miti. Magas pasukinėjo rankom pagal bocmano Krauzerio koją-protezą, paėmė bocmano ranką ir, - į delną subėrė dešimt vienetų “Mauzerio“ šovinių. Bocmanas Krauzeris išbalo, pasruvo prakaitas ant kaktos, - išsitraukė iš kojos protezo- smuiko futliaro savo “Mauzerį“, ir pakėlęs į viršų, paspaudė „gaiduką“. „Mauzeris“ tylėjo, tik pasigirdo trys duslūs, -kaukšt-kaukšt, - padėjo ant stalo ginklą, ir patikrino, -apkaba buvo tuščia. Dešimt patronų gulėjo jo paties, bocmano Krauzerio delne. Šturmanas Geležėlė šypsojosi ir laukė savo eilės, parodyti savo fokusą. Po pertraukėlės, išklausę „Antikvarinių Kašparovskio dantų“ magišką melodiją, -“Prie jūros, - prie mėlynos jūros, kur ošia bangos ir ašaros sūrios“. Pagarbiai išklausę melodiją, -Šturmanas tarė:
-Pasiruošęs, pone Van Gongai?
-Ja-ja... -Pasiruošęs -atsakė šis.