Trumpiausias kelias Namo-201

  Po Daktro Arvido paskaitos apie  autizmo  pavojų, publika sunerimo rimtai.  Žiūrovai  žvalgėsi, tylomis stebėjo  vienas  kitą, - gal pavyks aptikti įtartinus  simptomus.  Susirūpino... Ilgai netruko, - po kelių  karštų  apsižodžiavimų, keli  pozicijoje ęsantys, parodė lėžuvius vyriausąjam pagonių Vaidilai  ir perlipo į opoziconierių pusę, pas krikščionis. Labai laiku, užgriežė  “Antikvariniai Kašparovskio dantys“ ir „Šeduvos bernai“. Jie kartu atliko siuitą, lietuviškų  melodijų popuri:
              Kir-vir-vir, kir-vir-va, graužia medį kirmelą“... ir, visiems buvo gera.    
 Šturmanas Geležėlė, po ąžuolais, atlikęs  išpažintį, žengė į šešėlį atgailauti. Žengęs kelis žingsnius, pajautė, kad praranda kietą pagrindą ir krenta į bedugnę. -O... Nepastebėjau  kūdros... Anksčiau lyg tai nebuvo, -pagalvojo Šturmanas. Įkritęs iki juosmens į  smegduobę, bandė bristi: -E... - Tiek to, -kad atvėsintų kepenis,  trys kartus nėrė į dvokiantį raistą.   Išlipęs iš smegduobės ir nusipurtęs, kaltai pažvelgė į žaviąją patarėją-Baltąją gulbę.
-Šturmane, pavejziek į save ... -Kap  tu atroda... -Tavo šarvinė liemenė  šnypšč ir putuo, ir veids keista pažaliavis...
   -Nekreipk dėmesio.... pašnypš, paputos  ir nustos... -Pažvelk kaip blizgą... -Ar gražu?
       - Tikra, Šturmane... Mėnesėno,  žibi  kaip pakelėje stovintis „Mentas“, - policninas-manjaks.  
- Smegduobė užteršta  sieros  rūgštimi ir amoniaku, -tarė Šturmanas. - Matomai,  Agro-koncerno trasoje įvyko avarija, -pramušė magistralinę žarną... Išsimaudęs ir nusiprausęs amoniako ir sieros tirpale, menesėnoje žibu kaip sidabrinis doleris. -Pirmiausiai užeikim į karčiamos pirtelę apsiprausti, -nuplausim putas nuo veido ir liemenės, o tada, - į „Karčiamą „, gal rasim ką nors  užkąsti... Užėjo...
    Karčiamoje nebuvo daug lankytojų. Daugelis liko prie Šatrijos kalno, -linksmintis. Įėjus,  Šturmanas įžvelgė, kampuose, prietemoje, apšviestų kelių žvakių, už ąžuolinių stalų, -žibėjo  kelioliką  porų  akių, - pro įšėptas burnas, baltavo dantų karoliai. Vieni traukė: -Morta, Mortą, dar po kvortą, -prašė papildymo,  kitame kampe sėdėjo keturiese, - barstė kauliukus,  būrė kortomis, rodė „fokusus“.    Trečiame kampe Šturmanas Geležėlė pažino, - sėdėjo geri pažįstami, -veteranai Česlovas, burlaivio „Lietuva“-Baltoji gulbė krikštatėviai... Kūmai- Valdas su Almute ir 1991m.  Sausio-13 d. kovų pirmieji savanoriai Vytautas ir Gražinutė.  Tyliai groja muzika. „Gegužės žiedai“, Merūnas, Gytis, Julija ir kitos „Žvaigždės“, išpildė pageidavimus. Ketvirtame kampe, patogiai  įsitaisė  Romų taboras iš Kirtimų. -Ištvanas, Radžis su kompanija „Sari Roma“.
                        -Viena kart, sutikau, šviesiaplaukia lietuvaitę,
                         Ir karštai pamilau, kad nuo ryto  širdį  sopa, - skundėsi  Ištvanas...

-Neprisimenu, kada   paskutinį kartą traukiau per šiaudelį „Kapitan Morgan“ romo kokteilio, netikėtai prasitarė Šturmanas ir mestelėjo į burną kelis  šaltai rūkito šamo akių lešius.. - Visi šiandieną Lietuvoje  poilsiauja, pramogauja, -švenčia 2018 metų Užgavėnes ir Vasario-16 šimtmetį, - Lietuvos  jubiliejų... Garbūs Senjorai sėdėjo susirūpinę ir nusiminę...  -Gal pavargę?   Šturmanas Geležėlė atsiprašė garbių  Senjorų. Gavęs sutikimą, prisėdo prie bendro stalo, - minutę kitą tylėjo... Pokalbis nesirišo, nes garbūs Senjorai sedėjo nuleidę galvas ir godojo, - kinkavo galvomis ir tarytum meldėsi: -Nu Eurila... -Nu, palauk... .  Šturmanas nutraukė tylą;  -Ofeciante,  atneški žemaitiškų blynų  “Smetoniškos“ giros, raudono vyno ir porą padėklų kurapkų kiaušinių „Patrova-70“.
 -Klausau, Senjorai, -atsiliepė iš  virtuvės, linksmas balsas.. Netrukus stalas buvo papildytas pagal Šturmano pageidavimą. Šturmaną laukė pirmoji staigmena. Karčiamos klientus aptarnavo Burlaivio „Lietuva“ -“Baltoji gulbė“ vyriausias laivo virtuvės šefas, kokas -Tajota Kukas. Visų  gerbiamų Senjorų akyse sužibo viltingi žiburėliai, - veidai pralinksmėjo, Česlovas prakalbo:
     -Šturmane Geležėlė, aš jumis sužavėtas, kada galėsim sulošti šachmatais, -  revanšą?
    -Kai tik atsiras pirma proga, - atsakė Šturmanas ir nužvelgė keturis klientus, priešingame  karčiamos kampe, -panašius į „fokusininkus „, vieną kitą pažino. Žvakės apšviesti veidai išdavė, kad yra labai užsiėmę, ir yra įdomu.  
     Šturmanas Geležėlė atsistojo, paragino garbius Senjorus  pakelti kurapkos  kiaušinukus- “Patrova-70“, iškilmingai, pakiliu balsu, tarė:
        -Už Lietuvą, Senjorai.... Karčiamoje kilo pagyvėjimas, kampuose ėmė ploti ir skanduoti: - Valiooo... -Valiooo. -Už Lietuvą... -Lietuvos laivyną ir Oro pajėgas. -Už Lietuvos  Kariomenę ir Savanorius... -Valiooooo...
Ovacijas  nutraukė aistringa smuiko melodija, ir grupė ryškių čigonaičių plaikstomi sijonai užgožė   “fokusininkus“ tyrinėjanti  Šturmano žvilgsnį.  -Lai-la-laila, Lai-la-laila, -veržėsi iš „Karčiamos“ čigoniškų ritmų garsai.  Šturmanas, prisitaikęs, per patį muzikos ir balsų ekstazę, atsiprašė Senjorų kompanijos, pagal ritmą  trypinėdamas ir rankas drebindamas,  priartėjo prie  ji dominančio „fokusininkų“ stalo. Maloniai atsiprašė sėdinčių, ir ištiesęs ranką prisistatė:
        -Geležėlė, -Šturmanas Geležėlė... -Malonu... malonu, -O... Krauzeris? ... -Bocmanas Krauzers, - mirgtelėjęs Šturmanui, papildė bocmanas. Bocmano draugė Mutė šypsojosi į delną ir neišsidavė, kad yra geri Šturmano pažįstami.  Šturmanas paspaudė ištiestą, -tvirtą azijėtišką fokusininko ranką. - Chui Van Gong, -prisistatė nematytas svečias. - Šturmanas, - prisistatė ketvirtam „fokusininkui“.  -  Andriuss... -Ekspertas Andrius Užkulnis, -mandagiai atsakė šis.
     -Supratau, -atsakė Šturmanas ir parodė rankomis, - Jūs, Van Dongai fokusininkas? -fokus -marokus darote? -Ja-ja... fokus- marokus, ir ištraukė, iš  Šturmano skrybėlės,  povos plunksną ir tris  penkių litų monetas. -Geeeras, -Seniai mačiau lietuvišką pinigą. -Vien eurai šiandieną lyja... Bocmanas Krauzeris nepatikėjo fokusininku Van Gongu. Nepatikėjo, kad šis, iš tolimo krašto atvykęs magas, gali nustebinti Šturmaną.  
           Gerbiamas, Chui Van Gong, pabandyk su manimi, Krauzeriu, -Bocmanų Krauzeriu. -Nustębink mane kuo nors. -Jei pavyks, tada mes  parodyti savo, lietuviškus-žemaitiškus, -fiti-miti stebuklus.
- Ja-ja.... -Fiti-miti.  Magas pasukinėjo rankom  pagal bocmano Krauzerio koją-protezą, paėmė bocmano ranką ir, - į delną subėrė dešimt vienetų  “Mauzerio“ šovinių. Bocmanas Krauzeris išbalo, pasruvo prakaitas ant  kaktos, - išsitraukė iš kojos protezo- smuiko futliaro savo  “Mauzerį“, ir pakėlęs į viršų, paspaudė „gaiduką“. „Mauzeris“ tylėjo, tik pasigirdo trys duslūs, -kaukšt-kaukšt, - padėjo ant stalo ginklą, ir patikrino, -apkaba buvo tuščia. Dešimt patronų gulėjo jo paties, bocmano Krauzerio  delne. Šturmanas Geležėlė šypsojosi ir laukė savo eilės,  parodyti savo fokusą. Po pertraukėlės, išklausę „Antikvarinių Kašparovskio dantų“ magišką melodiją, -“Prie jūros, - prie mėlynos  jūros, kur ošia bangos ir ašaros sūrios“.  Pagarbiai išklausę melodiją, -Šturmanas tarė:
        -Pasiruošęs, pone Van Gongai?
         -Ja-ja... -Pasiruošęs  -atsakė šis.