*171001272019

Mums prasilenkiant susidūrė tik žvilgsniai,
Laiptai, mėla šviesa, rasotas langas.
Kūnams prasilenkiant, akys liko tuščios.
Ir aidi. Aidi tolyn beužsitrenkiančios durys.
Dūmas ir mėlas, pro langą, prasilenkia su rasa.
Akys tuščios ir juodos.
Taip. Būta nakties Taline.
Taip, akys būta juodos.

Taip įlūžo lubos,
Taip lijo
Taip.

Kaip va vakar nakt lijo,
Kol mašinos nespastebėjęs kirst mėginau gatvę.
Kaip ta jaunystė,
Kaip plaukas,
Kur krito, kur kirto,
Kai prarast rodos daugiau ko nebeliko.

Mums prasilenkiant, prasilenkė nebe kūnai o sielos,
Ir akys juodos, pažino tai, ką mūsų tėvų kartos žmonės,
Vadino rūgštim.

Ne nesakau, kad ten buvau aš.
Nesakau, kad ten ir ten ir buvau aš.
Nesakau, kad čia aš.
O Jūs turbūt ir netikėsit.

Kol kilo paukščiu dūmas.
Moters balsas diktavo žodžius.
Ir čia jau pabaiga,
Ne, čia dar tik pradžia, mano balsas mėgino tikėt.
O taip kas rytą,
Kaip Jūs, taip ir aš netikėjau.
Bet manęs čia nėra.
Manęs ten nebuvo.
Tik akys juodos, slydo.
Tą naktį Taline,
Kurios prisimint nevalia.