Kovno - 20

20 - serija

 
R. E. O Jau kelias savaites ruošiuosi papasakoti „apie juodąją dieną“. Negalėjau prisiversti, nes nėra žodžių, kurie perteiktų tai kas įvyko. Neįmano papasakoti, kad kas nors iš pašalies suprastų ir pajustų ką jautėme mes tada... Ašaros pripildo akis pagalvojus apie Judėjus, kurie tą dieną pateko į žmogžudžių rankas. Tą diena, vokiečiai ir lietuviai nužudė daug žmonių.

Patys suprantate, kad aukos nukeliavo į rojų, o žmogžudžiai, galų gale nukrito į pragarą.  

(Gestapo būstinė šalia Demokratijas aikštės. Karininkas Rok įsako visus gyventojus surinkti Demokratijos aikštėje.)

SS karininkas Rok Privalote surinki visus geto gyventojus Demokratijos aikštėje.

Seniūnas Supratau... Turite omenyje visus vyrus ir dirbti galinčias moterys?

SS karininkas Rok Ne. Turiu omenyje visus. Senius, vaikus ir sergančius žmones. Privalote palikti getą ir susirinkti Demokratijos aikštėje. Po to baltaraiščiai lietuviai patikrins getą. Visus, kas bus surastas geto teritorijoje, įsakau nušauti. Tad savo labui surinkite visus geto gyventojus. Vykdyti įsakymą.

Seniūnas  Supratau...

(Seniūnas išeina.)

R. E. O Mes tarėme, kad bus kažkas baisaus. Nerimas jau kelias dienas apėmė geto gyventojus. Nes matėme kad pasikeitė kareivių, saugojusių geto teritoriją, elgesys. Jų tapo daugiau nei įprasta. Jie tapo įžūlesni ir žiauresni nei įprastai. Jie kažkam ruošėsi. Tai mes supratome, bet nežinojome, kokį siurprizą jie mums pateiks šį kartą, tik buvome tikri, mums nebus linksma.

(Geto teritorija. Minia keliauja į Demokratijos aikštę. Nerimas ir siaubas sukaustė visų žmonių sielas. Vaikai verkia patys nesuprasdami dėl ko, jie mato verkiančius suaugusius, todėl patys verkia, nes jei verkia suaugęs žmogus, vadinasi laukia kažkas bauginančio. Vyrai paniurusiais veidais neša ant pečių sergančius ir senyvo amžiaus žmones. Didžiulis triukšmas. Panika ir bejėgiškumas apėmė visų sielas. Krito šlapdriba. Dvasinis šaltis sukaustė širdį ir užgožė fizinį šaltį.

Daugelis verkė keliaudami į Demokratijos aikštę. Tai teroro aikštė. Mes nežinojome, koks bus mūsų galas, bet buvo tikri pabaiga nebus linksma ir laiminga. Krenta sniegas ir lietus, tai angelų plunksnos ir ašaros... Aikštėje susirinko apie 30 000 žmonių. Laukė pasirodant SS karininko Rok. Jis vadovavo žmogžudystei. Jis nusprendė kas gyvens, o kas bus nužudytas.  

Elijahu Mivaršov kreipiasi į Rava Efraimą Ošri. Jis prieš kelis mėnesius pabėgo iš Varšuvos geto, todėl puikiai žinojo, ką ruošiasi daryti vokiečiai ir lietuviai.)

Elijahu Mivaršov Rav Ošri, atleiskite, kad jus gąsdinu, bet esu įsitikinęs, kad daugelį šiandien nužudys. Tuo neabejoju. Jau nepirmą kartą matau tokio tipo eitynes. Varšuvoje kelis kartus man pasisekė išvengti mirties. Nežinau, ar Kūrėjas padės man išgyventi ir šią tragediją. Liūdna matyti šiuos žmones. Senus ir sergančius tikrai nužudys. Vaikus taip pat... Žinau, kad mūsų kančios, mūsų kraujas išperka nusikaltimus... Tikiu, kad Visagalis pasaulio Vienintelis Valdovas myli mus. Jis perspėjo mūsų tautą, kad jei nesi mokinsime Torio, ir nevykdysime 613 prievolių, tada jis nubaus mus užsiundydamas kitas tautas. Vokietijoje suklestėjo Toiros reformistai, jie norėjo similiuoti ir tapti vokiečių tautos dalimi, kai kurie pasikrikštijo. Jie išdavė priesaiką kurią davėme prie Sinajaus kalno, todėl būtent vokiečiais nubaudė mus Kūrėjas. Aš myliu Visko Valdovą, net dabar, kai Jis pasiima mano sielą. Yra prievolė pasakyti Brochą prieš mirtį, išaukštinant Kūrėją. Tiksliai neatsimenu, koks Brochos tekstas. Gal reikia pasakyti taip: „Boruch ato Ašem, Elokeinu melech haoilom, ašer kidišonu bemicvoisov, vecivonu veten lonu micvas kiduš Ašem“, o gal taip: „Boruch ato Ašem Eloikeinu melech haoilom ašer kidešonu bemicvoisov, vecivonu lekadeš šimcho“?  

R. E. O  Minutėle... Reikia pamąstyti.

Elijahu Mivaršov Aš noriu žinoti, ką pasakyti prieš mirtį, kaip reikia išaukštinti Kūrėją paskutinę akimirką. Taip pat noriu pasakyti kitiems, kad ppasiruoštų nueiti į tiesos pasaulį. Ten mūsų laiką mylintis Kūrėjas, todėl svarbu žinoti, kokias žodžiais atsisveikinti su šiuo pasauliu, ir kokias žodžiais įeiti į tiesos pasaulį.

R. E. O  Taip... Man atrodo, kad nei vienas iš tų variantų kuriuos pasakei netinka... aš manau, kad teisingas varinantas yra toks, kurį nustatė Šnei Luchot Abrit. Jis skamba taip: „ Boruch ato Ašem Eloikeinu melech haoilom ašer kidešanu bemicvoisov vecivonu lekadeš šimcho berabim“. Aš pats ruošiausi pasakyti būtent šitą variantą...
 
Elijahu Mivaršov Boruch ato Ašem Eloikeinu melech haoilom ašer kidešanu bemicvoisov vecivonu lekadeš šimcho berabim.
Hm... Pakartosiu, kad įsiminčiau.
Boruch ato Ašem Eloikeinu melech haoilom ašer kidešanu bemicvoisov vecivonu lekadeš šimcho berabim.
Dar kartą.
Boruch ato Ašem Eloikeinu melech haoilom ašer kidešanu bemicvoisov vecivonu lekadeš šimcho berabim.
Įsiminiau. Gerai. Apeisiu žmones... Pasakysiu, ką reikia daryti prieš mirtį.  

R. E. O Ar tu nebijai mirti?

Elijahu Mivaršov Bijau. Bet kas iš to, kad bijau. Susitaikiau, vis tiek nepabėgsiu. Mirsiu garbingai, ir įvykdysiu prievolę Mylėti Ašemą, net tada, kai jis atima mano gyvybę. Talmude aprašyta, kad Rabi Akiva, dydis genijus ir taurus žmogus, mirė kankinio mirtimi ir su meile Kūrėjui. Jau daug Judėjių mirė kankinio mirtimi, ir visi jie mylėjo Kūrėją, liko ištikimi jam iki galo. Galbūt ir aš sugebėsiu su meile pasitikti tai ką man skyrė Pasaulio Valdovas.  

(Elijahu Mivaršov įsimaišo į minią. Jis visiem aiškina kokius žodžius reikia pasakyti prieš mirtį. Žmonės suprasdami jo ketinimus klausosi ir kartoja Brochos žodžius. Bando įsiminti. Po valandos Elijahu, sumaištyje sutiko Rav Efraimą Ošri.)

Oi, Rav Ošri, buvau sutikęs Genijų Ravą Elchononą Vasermaną ir jo sūnų Ravą Naftali, jie patvirtino jūsų sprendimą. Jie sakė, kad teisingas variantas yra toks kurį užrašė Šnei Luchot Abrit. Taip pat buvau sutikęs Ravą Jeošua Levinsoną, Chofec Chaimo anūką, jis man sakė, kad po Pirmajo Pasaulinio Karo buvo daug žudikų, Petliūros ir Monacho gaujos žudė daug žmonių. Tada jam senelis, Chofec Chaimas, paskė, kad jei ateis žudikai, tada reikia sakyti būtent šitą tekstą... Rav Ošri, jus didelis išminčius. Ačiū jums. Telaimina jus Ašemas. Tikriausiai susitiksime, neužilgo, tiesos pasaulyje. O gal dar ne, kas žino koks mums skirtas likimas. Būkite palaimintas... Aš skubu atleiskite. Reikia... Pasakyti... Kitiems.