kiek kartų palietus nurimsiu
tą mišką ir basą tave
ant liepto kur mėnuo skandinas
apgaubsiu rūku kad vien sau
išsaugočiau lyrišką žvilgsnį
vienumoj intymiai dalinas dangus
kai blaškos pirmosios
švyturio šviesos prieš švintant
kai jūra rami bet audringa viduj
tau prieš išlipant jūra sutrinka
rytas nutylėta malda
ir keisti ritualai
prieš nusipiešiant rūbą
visiems tu tik dar viena
apsirengusi plauki gatvių upe
o man tu nuogas peizažas
kur viskas darniai chaotiška
jaudina kai nematau
kai matau net ir man
kaminkrečiui vidurdienį
rytas prasideda