Kovno - 14

14 -SERIJA

 

(Aerodromo teritorijoje dirba 1000 darbininkų. Per pietų pertrauką atvažiuoja vežimas su katilais. Darbininkai maitinami 100 gramų duonos gabaliuku. Taip pat įpilama pudelis nekošerinės sriubos. Kai kurie judėjai atsisako nuo sriubos davinio. Pasiima tik duonos gabaliuką. Tokio maisto nepakanka, kad išgyventų ilgą laiką nieko nedirbdamas, tuo labiau vargdamas oro uoste. Žmonės kurie atsisakė nekošerinės sriubos po kelių mėnesių labai išseko. Artėjant Jom kipuro šventei, kreipėsi į Rav Ošri, kad nuspręstu, ar jiems galima valgyti, šią sriubą, ar Toiros įstatymas draudžia, net šioje situacijoje valgyti nekošerinį maistą.)

 

Poelis Chalašas

Rav, pasakykite, ar mums darbininkams galima tokią sriubą valgyti. Iki šiol mes atsisakydavome, bet dabar labai išsekome, todėl abejojame, ar elgiamės teisingai atsisakydami nuo menko maisto davinio, nes gal būt rizikuojame gyvybe?

 

R. E. O

Pagal Toiros įstatymą, jei yra pavojus gyvybei, būtina valgyti, net nekošerinį valgį, kad išgelbėtume gyvybę. Atsakymas – akivaizdus, tikrai galima.

 

Poelis Chalašas

O gal tai nesiskaito, kad mes rizikuojame savo gyvybe nesuvalgę sriubos? Nes atsisakė nekošerinio maisto mes nemirštame, tik nusilpstame. Ateityje, kai išseksime visiškai, gal tik tada skaitysis, kad kyla pavojus atsisakant sriubos? Šiuo metu pavojaus gyvybei juk nėra. Pavojus gyvybei iškils tik vėliau, ar galime valgyti dabar, kad neprieitume prie pavojaus gyvybei ateityje?

 

R. E. O

Reikia pasitarti su daktarais.

 

Rofe Medikas

Žmogus negali gyventi gaudamas tokį maitinimą, kurį gauna geto gyventojai. Todėl jei atsisakoma nuo sriubos, tada tikrai iškyla pavojus gyvybei. Mirtis nuo bado lėtas ir kankinantis procesas, nuo jo nemirštama per diena, todėl sunkiai dirbdami ir atsisakydami nuo nekošerinio maisto sukelia pavojų, kad jie mirs nuo išsekimo.

 

R. E. O

Remiantis šiomis žiniomis, manau, kad darbininkai gali valgyti nekošerinę sriubą jau dabar, nelaukdami, kol išseks galutinai.

 

Gaon Rav Avraham Dov-Beir Kahana Šapiro

Sutinku su Rav Ošri sprendimu.

 

Baras Buras

Stebiuosi, kad buvo ir yra žmonių, kurie nebijo bado ir išlieka ištikimi tradicijai, net mirties akivaizdoje. Jie netampa alkanų šernų gauja. Išlikę žmonėmis, nepraradę sveiko proto, ieško atsakymus į klausymus, nesiremdami savo norais, ar logika, o nori žinoti Toiros norą, Toiros logiką. Tokie žmonės savo asmenį anuliuoja Kūrėjo atžvilgiu. Manau, kad Kūrėjas džiaugėsi savo vaikais, kurie mylėjo jį net tada, kai Jis juos baudė.