Kovno - 13

13 – SERIJA

 

R. E. O

Visi geto gyventojai kentėjo, bet vokiečiai ypač mėgo tyčiotis ir niekinti silpnus ir sergančius žmones. Judėjo galva nesupranta, tokio sadistiškumo. Mes auklėti Toiros idealu nesuprantame, kaip žmogus gali mėgautis kito žmogaus kančia? Keista buvo matyti vokietį ir koloborantą lietuvį kurie troško mus paskandinti ašarose ir pralietame kraujuje. Kas karta vokiečių vadovybę sugalvodavo naują dekretą. Jie meistriškai liejo mūsų ašaras iš akių ir kraują iš kraujagyslių. Vienas iš jų planų buvo unikalus. Jie puikus strategai, apmąstydavo kaip padaryti bloga darbą gražiai, be didesnio pasipriešinimo. Kirsdavo netikėtai, pjaudavo tas vietas kurių mes nesitikėjome ir nesisaugojome. Džordonas po truputėli naikino geto visuomenę.

 

Džordonas

(Susirinkimas. Džordonas dėsto planą kaip sunaikinti mažąjį Kovno getą. Karininkai konspektuoja.)

Po mėnesio turime panaikinti mažąjį getą ir sunaikinti jo gyventojus. Darbininkų kurie yra mažajame gete nebereikia. Turime kruopščiai pasiruošti sunaikinimui. Komandos turi veikti greitai ir apgalvotai. Geto likvidavimo planui ir pasiruošimui turite mėnesį. Gavau gerą idėja, kuri padės iš didžiojo geto išvilioti sergančius ir invalidus. Rytoj paskelbkite didžiajame gete, kad mažajojo geto teritorijoje įkuriami ligoninė ir slaugos namai. Įsakykite visus ligonius perkelti į mažąjį getą, nes jie turi būti slaugomi profesionalių medikų ir slaugių personalo. Mažojo geto teritorijoje mačiau dviejų aukštų medinį pastatą. Ten įkursite ligoninę.

 

Nacis Žudikas

O iš kur gausime medikų ir seselių? Samdyti lietuvius?

 

Džordonas

Tarp Kauno žydų yra garsių chirurgų ir kitokių daktarų. Paskelbkite, kad renkamas medikų personalas. Daktarai ir seselės. Pažadėkite jiems geras darbo sąlygas ir papildomus maisto davinius, jiems ir jų šeimoms. Apgyvendinkite juos ligoninės patalpose. O po mėnesio, kai likviduosime getą, tada visi ligoniai ir ligoninės personalas bus spaustuose. Tada vienu ypu visus sunaikinsime.

 

Nacis Žudikas

Gera idėja. Visi ligoniai ir negalintys dirbti bus surinkti į vieną vietą. Lengva bus juos sunaikinti.

 

Džordonas

Taip... Aš labai patenkintas šia gudrybe. Žydai galvos, kad mes jais rūpinamės, o ištikto įviliosime į kilpą ir stipriai užveršime.

R. E. O

Keista, kokie pikti vokiečiai, nebijo Kūrėjo. Kiek blogio šie žmonės daro prisidengdami filosofija ir satabu pakabintu ant medžio. Tikriausiai žiūrėdami į savo stabo figūrą, pasąmonėje jaučia pasitenkinimą. Gal jiems patinka matyti nukankintą judėją. Oi, absurdiška ir beprotiška pasaulėžiūra pražudė vokiečius ir jų pakalikus. Visi piktadariai nužirgliavo plačiais žingsniais į pragarą...

Gete užgimė viltis. Atidaryta ligoninė žmonėms kėlė nuostabą. Gal vokirčiai ne tokia blogi, gal jie nenori mūsų sunaikinti. Taip manė daugelis, nes iškankintos sielos desperatiškai griebdavosi bet kokios idėjos suteikiančios viltį išlikti. Bet jie klydo. Vokiečiai ir koloborantai lietuviai buvo piktadariai ir sąžinės neturėjo... Daug ligonių nukeliavo į ligoninę. Kurį laiką jiems buvo lengviau.

 

(Į pirtį ateina Daktaras Davidovas.)

 

Daktaras Davidovas

Labas rytas, Rav Efraimai.

 

R. E. O

Sveikas Daktare, ar atėjote į pirtį pasišildyti? Ligoninėje šalta?

 

Daktaras Davidovas

Atėjau pasitarti dėl savo paciento.

 

R. E. O

Oi daktare, aš ne medikas, todėl negaliu daktarams duoti patarimų.

 

Daktaras Davidovas

Rav jus juokaujate. Tai gerai.

... Vianas berniukas prieš savaitę pateko pas mus į ligoninę. Labai mielas ir Dievobaimingas vaikas. Jam vokiečiai koją nupjovė. Gyja po truputėli, koja neataugs, bet sugis ir bus geras Toiros mokinys. Jis manęs kas diena prašo, kad į ligoninę atneščiau jam Tfilin. Nori melstis Šacharit maldą su Tfilin. Kaip manote, ar galima jam nunešti Tfilin? Abejoju, nes sklando gandai, žmonės kalba, kad vokiečiai sudegina visus ligonių daigtus, po to, kai jis pasveiksta ir išeina iš ligoninės. Bijo, kad nepaskleistume infekcijos. Negaliu patvirtinti, ar paneigti šių gandų, todėl yra pavojus, kad atnešus Tfilin į ligoninę, juos vokiečiai gali sudeginti.

 

R. E. O

Jei taip būtų iš-tikrųjų, tada Tfilin perduoti į ligoninę negalima, bet tai tik gandai kuriuos gimdo iškankintų ir išgąsdintų žmonių vaizduotė. Riekia pamąstyti, kaip juos įnešti į mažajį getą, kad vokiečiai nepastebėtų. Rasiu žmogų, kuris tai padarys. Geros dienos daktare.

(Daktaras išeina.)

Radau patikimą žmogų, kuriuo pasitikėjau. Jis sugebėjo prasmukti į mažajį getą. Boruch Ašem vokiečiai ir lietuviai, „sarginiai“ nepastebėjo. Nuėjo į ligoninę ir perdavė Tfilin Daktarui Davidovui. Jutau, kad Tfilin sustiprins vaiko sielą, padės padaryti Tšuva, pakeis jo gyvenimą, jis pasijus Kūrėjo tautos dalimi. Kelis kartus mane aplankė Daktaras Davidovas ir pasakojo, kad vaikas Labai džiaugėsi gavęs tfilin.

 Po kelių savaičių, netikėtai vokiečiai ir lietuviai apsupo mažajį getą...

(Vokiečiai ir lietuviai įeina pro geto vartus. Gaudo žmones. Mušdavi varo visu į gatves ir rikuoja į eiles. Moterys klykia. Vaikai išsigandę kabinasi į mamas. Per kelias valandas geto gyventojai buvo sustatyti gatvėse. Iš ligoninės niekam neleido išeiti. Ginkluoti lietuviai saugojo ligonius. Užrakino duris. Uždarė langines. Sutrikusios seselės ir daktarai stovėjo prie langų. Nerimo apimti laukė. Žiūrėjo pro langinių plyšius.)

 

Daktaras Davidovas

Vokiečiai sumanė kažką negera.

 

Mende Jeledas

Daktare, man atrodo, kad jie mus pražudys.

 

Daktaras Davidovas

Nekalbėk taip vaikelį. Viskas bus gerai...

 

Mende Jeledas

Aš turiu Tfiliną. Aš pažadėjau Ravui Efraimui Ošri jį saugoti...

(Vaikas kreipiasi į sanitarą.)

Rafaelį, prašau pabandyk išsigelbėti ir išgelbėk šį tfiliną. Prašau, paimk.

(Sanitaras Rafaelis paima iš vaiko tfilina.)

Ačiū, linkiu, kad šis geras darbas kurį ruošiesi padaryti išgelbėtų tau gyvybę. Atiduokite Tfilin Rav Ošri, ir pasakykite jam, kad aš labai dėkingas, kad davė man Tfilin. Aš jį labai saugojau. Gaila su juo skirtis...

 

Daktaras Davidovas

Vaike, prašau nekeblėti negerus žodžius, gąsdini seseles ir kitus ligonius.

 

(Seselės, pro langinių plyšius stebėjusios lietuvius, isteriškai pradeda klykti. Piktadariai apipylė ligoninės duris ir sienas bendzinu. Moterys suprato, kad žudikai ketina sudeginti. Keli vyrai bando išlaušit ligoninės duris. Po kelių sekundžių liepsna apima pastato sienas iš išorės. Dūmai veržiasi į vidų. Žmonės apimti baimės. Desperatiškai bando išsigelbėti. Po Minutės liepsna įsiveržia į patalpas. Žmonės meldžiasi „Šma Isroel, Ašem Eloikeinu, Ašem Echod“. Vienas vyras iššoko pro langą palėpėje. Lietuviai, saugoję pastatą buvo sužavėti gaisro ir nepastebėjo bėglio. Tikriausiai nesitikėjo, kad iš tokios laužavietės, kas nors gali ištrūkti. Nakčiai atėjus bėglys pateko į  getą didįjį. Atėjo pas Rav Ošri.)

 

Rafaelis Sanitaras

Oi, rav...

(Vyras suklumpa šalia ravo. Verkia. R. E. O pripuola prie parkritusio vyro. Bando pasodinti. Nesiseka. Pastebi, kad vyro veidas ir rankos apdegusios.)

 

R. E. O

Oi Vargšeli...

 

Rafaelis Sanitaras

Kraugeriai užpuolė mažąjį getą. Visus gyventojus išvarė. O Ligoninę padegė. Sudegino visus. Daktarus, seseles, ligonius. Tik man pavyko ištrūkti.

 

R. E. O

Oi... Siaubinga žinia... Oi...

 

Rafaelis Sanitaras

Rav, tie žudikai sudegino 60 žmonių.

 

R. E. O

Oi...

(Rav Ošri persiplečia draubužius)

Jei kas nors sudegina Toirą, reikia persiplėšti drabužius du kartus, nes buvo sudegintas Toiros pergamentas ir Toiros žodžiai, užrašyti ant pergamento. Rabi Šimon ben Elazar pasakė, kad mirštantis žmogus panašus į sudeginta Toirą. Žmogaus kūnas, tarsi pergamentas, ant kurio užrašyti Toiros žodžiai. Šiandien piktadariai sudegino šešiasdešimt Toiros pergamentų. Guodžia tik tai, kad žuvusiųjų sielos pakilo į Gan Edeną.

 

Rafaelis Sanitaras

Tarp ligonių buvo vienas paaugliukas. Jis prašė jums atiduoti šį maišelį su Tfilin. Prašė pasakyti, kad labai jums dėkingas.

(Rafaelis verkia.)

Jis labai saugojo... Nenorėjo, kad Tfilin patektų vokiečiams į rankas. Tas vaikas... brangino labiau už savo gyvybę... Rav Ošri. Oi... nebegaliu kalbėti...

(Rav Ošri ir Rafaelis apverkia žuvusiuosius.)