Kovno - 8

8 - SERIJA

Baras Buras

Rašau šią istoriją, su jausmu, kad veltui eikvoju jėgas ir laiką, nes man atrodo, kad po 50 metų sumažės žmonių žinančių lietuvių kalbą tiek, kad nėra prasmės ja ką nors rašyti, nes vis tiek niekas neskaitys. Tik istorijos vadovėliuose liks įrašas, kad kažkada buvo Lietuvių tauta. Liks Lietuvos teritorija, miestai, bet lietuviška visuomenė Lietuvoje taps marginalinė...

(Vokiečiai pareikalavo iš Juden Rato, kad kiekvieną dieną pristatytų tūkstantį darbininkų darbams oro uoste. Tūkstantis geto vyrų iškeliauja iš geto anksti ryte. Karinė palyda lydi darbininkus į oro uostą. Žmonės išnaudojami tarsi vergai. Sunkus, alinantis darbas oro uoste išsekindavo alkanus darbininkus. Vokiečiai privertė išplėsti oro uostą. Darbininkai kirto medžius, rovė kelmus, lygino žemė. Betonavo lėktuvų pakilimo taką. Vokiečiai norėjo išplėsti aerodromą, kad jis tiktų sunkiesiems bombonešiams. Prieš tai vokiečiai jau pasiėmė 1000 žmonių, bet jiems pasirodė, kad tokio kiekio vergų nepakanka. Juos vertė dirbti kiekvieną dieną, net per šabą. Už šiuos nusikaltimus vokiečiai ir jų pagalbininkai lietuviai amžinai dega pragare. Vokeičiai verčia dirbti per šabą... Naktinė pamaina eina į oro uostą. Kelių tūkstančių žmonių brigada dirba, plėsdama oro uosto teritoriją.)

 

Jeuda Ecod

(Kasdamas gruntą tyliai dainuoja.)

Leco doidi likras kalo, penei šabos nekabelo.

 

Šomoir vezachor bedibur echod,

Hišmionu eil hamejuchad.

Ašem echod ušmoi echod,

Lešeim uletiferet ulishilo.

 

Ogenas Mendelis

(Nešdamas žvyrą murma.)

Likras šabos lechu venelcho,

Ki hi mekor haberocho,

Meiroiš mikedem nesucho,

Soif maase bemachšovo tcechilo.

 

Isroelis Lichtmanas

(Štanga bando išversti akmenį ir dainuoja.)

Mikdaš melech yr melucho,

Kumi cei mitoich hahafecho,

Rak loch ševes beeimek habocho,

Vehu jachmol olaich chemlo.

 

Ješiaju Raichas

(Maišo betoną ir niunuoja.)

Hisnaari meiofor kumi,

Livši bigdei siferteich ami,

Al jad ben Išai beis halachmi,

Korvo el nafši geolo.

 

Mordechajus Patlas

(Kirsdamas medį ritmiškai deklamuoja).

Hisoireri hisoireri,

Ki vo oireich kumi oiri,

Uri uri šir dabeiri,

Kevoid Ašem olaich niglo.

 

Arija Vainmanas

(Nešdamas medžių šakas tyliai meldžiasi.)

Loi seivoiši veloi sikolemi,

Ma tištoichachi uma tehemi,

Boch jechesu aniei ami,

Venivneso yr al tilo.

 

Moiešė Faktorius

(Veždamas su karučiu skaldą murma.)

Vehoju limišiso šoisoich,

Verochaku kol mevaleoich,

Josis olaich Elokaich,

Kimsois choson al kalo.

 

Šimonas Muškovičius

(Kaldamas kuolus be balso tarią žodžius)

Jomin usmoil tifroici,

Vees Ašem taarici,

Al jad iš ben parci,

Venismach venagilo.

 

Visi darbininkai choru meldžiasi

Coras

Boi vešaloim ateres balo.

Gam besimcho uvecoholo,

Toich emunei am segulo,

Boi chalo, boi chalo.

 

Lecho doidi likras kalo,

Penei šabos nekablo.

 

Vokietis - kareivis

(Pastebi vergų chorą. Atstato automato vamzdį ir šaukia.)

Ką ten murmate, tinginiai,

Judinkitės, mikliai dirbkite.

Kalbate apie tarnavimą Visagaliui,

Nes neturite ką veikti. Dirbkite

Ir visos mintys paliks galvą.

Padvigubinsime darbų kvotas.

Tada nustosit galvoti.

 

(Naktinė pamaina sugrįžo į getą Aleksote. Tada į darbus buvo išvaryta dieninė pamaina. Žmonės grįžo 19 30. Jie praleido ir negirdėjo kaip buvo skaitoma Toira per šabą.)

 

R. E. O

Į mane kreipėsi darbininkai. Jie norėjo išgirsti Torios skaitymą. Ištyriau situaciją. Apmąsčiau įstatimus šiuo klausymu. Žiemos metu, šabas baigiasi anksti. Jus grįžtate iš darbo per vėlai, todėl neįmanoma dėl jūsų paskaityti Toiro dar karta. Vasaros metu, kada saulė leidžiasi vėlai, tada galima Toiros Savaitinę dalį perskaityti prieš Minchos maldą. Bet, kad nepasimirštų tradiciją, kad per šabą reikia skaityti Toiro, tegul kas nors atmintinai padeklamuoja, per pietų pertrauką. Tik tyliai kad vokiečiai ir lietuviai negirdėtų, nes blogi žmonės negali pakęsti šventų žodžių.

 

(Šabas. Kauno aredromas. Susėde vergai valgo „juodają sriubą“. Kvapas ir skonis bjaurus, bet vokiečiai nemoka skanesnės sriubos virti. Tikslaiu vokiečiai tos srubos nevirė, virė patys vergai, bet sriuba buvo daroma tiksliai, pagal vokiečių receptą. Apipuvę arklių kaulai, keli kopūstų lapai, vanduo, truputėli natrio chlorido ir visokių kitokių priedų, ką tik suras virėjas. Reb Šimonas Maršionis iš Kovno atmintinai deklamavo Toiros ištraukas. Darbininkai klausėsi.)

 

Reb Šimonas Maršionis

Haazinu hšomaim vaadabeiro vesišma hoorec imrei fi.

Jaaroif kamotor likchi tizal katal imrosi kiseirim alei deše vechirvivim alei eisev.

Ki šeim Ašem ekro hovu goidel Leilokeinu.

(Ir taip toliau.)

 

R. E. O

Kodėl papasakojau šią situaciją?

Nes ji jaudina mane iki šiol. Matau, kaip paprasti žmonės, išvargę, iškankinti, išniekinti, sutrypti, bet laisvi, didingi savo siela, savo atsidavimu. Jie myli ir bijo Kūrėjo. Jie išliko ištikimi sąjungai padarytai prieš 3000 metų. Būtent tokie žmonės, kurie prilipę prie Toiros išgyveno 3000 metų. Tai suteikia vilties išgyventi ir vokiečių jungą.