Pilka. Iš ciklo ,,Gyvenimo spalvos“.

Aš jums atrodau nuobodi,
liūdna ir dvelkianti senove.
Kaip debesim apsigobiat
mana niūria skraiste
arba priglundat prie manęs
lyg prie asfalto,
kurie nenorit būti matomi,
sukaustyti kuklumo,
slepiatės nuo tiriančių
ir vertinančių žvilgsnių.
Kai regite manęs per daug,
aš netenku savosios išminties
ir prigimtinės elegancijos.
Nešu tik gedulą
ir pelenus barstau
ant jūsų noro dominuoti,
degti, šviesti.
Tačiau tame neutraliam
ir elegantiškam fone
jūs galit tapti saulėmis,
jeigu mokėsit šviesti.