Į dangų,
snaigių pėdomis bėgiotą,
žali nykštukai tyliai žiūri..
aplinkui balta ir tamsu.
šešėliuose bėgioja šlapios vėlės.
o jie vis žiūri...
kažkur nuaidi čežančio sniego verksmas
ir vėl..
tyla
ir tos mažos akutės ją matančios..
Atrodytų ir sniegas savo ausytėm pradeda
jos klausytis..
šakos nurimusios svyra
ir baltos ašarėlės padengia
žalius žmogučius.
Dabar jie tik juodi,
nebylūs
siluetai,
alsuojantys ramų pasaulį...
...žiemos naktį...