Trumpiausias kelias Namo-196

Panoraminiame, skaisčiai raudonme  ekrane, pasirodė grupinis 1937 metų Kremliaus  Polit. biūro, švenčiančius 20-ies metų bolševikinio perversmo jubiliejinė nuotrauka, -skelbiamas tostas;„Už visų priešų, jų pačių ir jų giminaičių, sunaikinimą – iki dugno... „
        Gumanoidė Sofija su Šturmanu Geležėle, atsigaivinę šlakeliu „Patrovos-70“ -Už tiesą, -Už Lietuvą, -Už Meilę, -vaizdus ekrane,  Užgavėnių šventės dalyviams komentavo. Patogiai įsitaisę krėsluose, - stebėjo, kartais negirdintiems komentavo  gestų kalba, susiėmę už galvų, -Uu-uu-ūūū, -kaip tai buvo baisu:
    - Stalinas buvo be skrupulų, o jo troškimą žudyti iliustruoja, šis įvardytas ir  ištartas  tostas, 1937 metais savo patikėtiniams: -Ką pasakysi Lazeri? - kreipėsi į bendražygį Lozorių. -Kaip įsakysi, Josifai, taip ir bus, - atsakė  vienas Josifo patikėtinių, komisaras  trancporto reikalams, Lazeris Kaganovičius...
Taip, netikėtai, buvo pateiktas istorijų-detektyvo meistro Virginijaus reklaminis klipas, sukurtas  talkinant Liudvikui Mažiui ir Maestro Jono Vaitiekaus, viename  Lietuvos dramos teatre. Klipas buvo parodytas neatsitiktinai. Tai buvo kaip liūdijimas, naujai kuriamo istorinių detektyvų serijos apie stalinistų siautėjimus Lietuvoje, Baltijos šalyse, Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje, bei visoje Rytų Europoje, per visą Sovietinės imperijos gyvavimo  laikotarpį.  Menininkui ir režisieriui Vaitiekui tai buvo labai sunki užduotis ir pavoingas darbas, - galimos įvairios provokacijos, - tikras viso gyvenimo išbadyma; Maestrui  Jonui Vaitiekui kainavo daug nervų, - apie gvazdikus, kalijas ar trikampius žiedus teks pamiršti, nes Kremliaus, iš Majakovskio ir Naisių dvaro teatrų šnipai -režisieriai nesnaudžia, -jie labai suaktyvėjo  Lietuvoje, ypač nuo  2000 metų,  kai prasidėjo nepaskelbtas, naujai apišaukusio, iš Petrapilio bandos Kibeni Peno-Petrapilio chirurgo valdžios uzurpavimas. Šturmanui tapo akyvaizdu, kad prasidės hibridinis, sunkiai kontroliojamas hibridinis-kibernetinis karas. Apsisaugoti nuo šių tendencijų yra  ne taip paprasata, -siautėja „Sputnikai“ ne tik danguje, bet dar blogiau, -ropinėja šnipai ir diversantai su galafe ir violetinėmis „galgotkėmis“-pėdkelnėmis visur, o ypač po  vizualinę žiniasklaidą. Nežioplas žmogelis, jas aiškiai gali pamatyti ir suprasti, kad jos yra  užverbotos pagal senas Rytų haremų, buvusių, esamų ir būsimų  Kibenų Penų  tradicijas.
                         
                        Šturmanas Geležėlė gerai žinojo, -tik avinai gali nesuprast, kad  be  išanksto parengtos žvalgybos, Lietuvos nepriklausomybės nebūtumę atkūrę, - dar daugiau, ne būtumę ją apgynę ir išsaugoję. Todėl, Šturmanas, labai  laiku, jau nuo pokario, iki Nepriklausomybės atkūrimo, nuveikė nemažą darbą;  išanksto buvo pasitaręs su Lietuvos išlaisvinimo komitetu išeivijije- VLIKO  pirmininku Kaziu Bobeliniu, su Amerikos karinių pajiegų, Jūrų pėstininku seržantu Valdu, suderino su CŽV valdybos šefų Alenu  Dalesu, - gavo pritarimą iš Ronaldo-Reigio, senatoriaus Zbygnėvo  Beržinskio, - infiltravo  patikimus savo  žmones į Kibeno Peno  bolševikines KGB, GRU struktūras visoje sovėtijos teritorijoje, -visuose  didžiuosiose miestuose;Petrapillyje, Karaliaučiuje, Tilžėje, -nuo Baltijos vakaruose, iki Sachalino rytuse... Šie žvalgai, darbavosi visur; aukso, urano, nikelio kasyklose, pjovė taigą, plųkdė rąstus Sibiro upėmis, tiesė Trans- Sibiro  geležinkelio magistralę, dirbo siūvyklose, gamyklose, kailių fabrikuose, - siuvo kepures, kailinius, pirštines, šalbierkas poleriniai nakčiai, - kai kuriems, - kaip žvejui Zigmui iš Vaišvelių, ar Rutkai Bankrutkai iš Januotų, labiau pasisekė, - ravėjo šieną rytais  Lietuvoje prie Salomėjos gimnazijos. Šturmanas Geležėlė buvo vienas iš daugelį  jų. Jis, septintame  dešimtmetyje norėjo įstoti mokytis  į Krontštato jūrininkų mokyklą, tapti bent mechaniku-motoristu, - jei pavyks, sieks būti kapitonu ar šturmanu... Nepasisekė, -nepraėjo per mandatinę komisiją, - netiko, mat buvo Kolymos kalinys ir Sibiro tremtinys, bet jis rankų nenuleido, -liko Krontštate ir susitarė, - su pagirimu baigė „RU“/razvėdovalnoje upravlėnije/ - amatų mokyklą santechniku ir jį, kaip rezervistą, paskyrė dirbti  į Ūkmergę...    Devintąjame dešimtmetyje, paskelbus Mišai  Gorbiui  „Perestroiką“jis jau buvo gerokai pakilęs karjieros laiptais, -baigė Klaipėdos Jūrų Akademiją, ir prie diržo,  jam maskatavo trumpas karininko, titano durklas.  Per „Perestroiką“ Šturmano  bendražygiai, šiaip taip, pagal jo protekciją, įsispraudė  į Mokslų Akademiją, į Plechanovo institutą, psiekė net į aukščiausus organus KP komitetuose, -net į patijos KP CK biūrą, ir dar bala žino kur. Jo agentai buvo  gerai  susipažinę su bolševikiniu  mentalitetu ir  KGB darbo  metodais, todėl, Šturmanas Geležėlė, aiškiai matė kaip bolševikai, laisvoje  Lietuvoje, pirmiausiai nusitaikė į strategiškai svarbius objektus; Mažeikių naftą-už vieną litą, į Ignalinos AES už milijardus eurų,  į žiniasklaidą, į Teismus, į formaciją, į Aukščiausąją Tarybą -Parlamentą ir į visas mokslo  šventoves; mokyklas, darželius, -ypatingai  į vizualinio- moderniojo meno, pagal Fluksus, net bandė įsisprausti į Lietuvos Generalinį  štabą. Šturmanas Geležėlė tai jautė visu savo kūnų ir sielą, bet, - buvo kantrus. Nelengva kultūrininkams-bibliteninkams ir menininkams atsilaikyti prieš bolševikines-masonų, globoistų grupuotes. Šturmanas Geležėlė laiku, -gerai perprato kaip Petrapilio chirurgas -Kibeni Penas yra gerai įvaldė stanilistų-Josivo  ir Berijos paveldą; skaldyti ir valdyti, -visos priemonės tinka. Dešimtmečiais diegiamas ateizmas nepasiteisino, - todėl atmetė, - buvo mesta dar viena klastinga kozerinė  korta, kad tik išlaikyti griuvusią Imperiją savo įtakos zonoje, bent  iki sekančių rinkimų...  Šturmanas Geležėlė laiku suprato klastą ir spėjo iš merdinčio Josifo Stalino, perimti Berijos nugvelbtą Testamentą. Pavyko, per eilinę, čia pat, prie Šatrijos-per užgavienes įvykdė slaptą operaciją „Pogrom“/Sutriuškinimas/ perimti krokodilo odos portfelį iš Laurentijaus Berijos rankų ir perduoti Lietuvos Generaliniam štabui, generolei Dalytei į rankas. Istorijos ekspertai aptiko, ypač  svarbius Josifo  įrašus. Josifas Stalinas buvo tikras  velnio išpera, - blogio genijus- Antichristas.  Jis buvo labai gerai susipažinęs su teologijos mokslu, anksti suprato, kaip galima, išnauduojant žmonių naivumą ir baimę, įgijus apsoliučią valdžią,  manipuliuoti jausmais tūkstančiams, milijonams žmonių. Vienas iš aptiktų dokumentų bylojo apie tai. Ši, jo teorija,  visiškai pasiteisino, po pralaimėjimo Afganistane, kai okupacinė sovietinė armija  buvo išvesta, bet paliko gilius randus. Po metų, kitų, Afganistane buvo įkurtas Talibanas, Palestinoje „Hamazas“,  „Hasbul“, Balkanuose ir Italijoje  „Juodosios panteros“ ir 'Raudonosios brigados“, Gūdijoje „Mirties eskadronas“.  Prasidėjus  Artimuose rytiuose Arabu pavasariui, Kibeno Penas- Petrapilio chirurgas labai persigando ir susinervino, - per savo patikėtinį Kaukaze Ramzaną, į arabų pasaulį paleido sumąstytus naujus savo „atradimus „, Alkaidą“, „Islamo valstybę“ ir kitas prieštaraujančias tikram Alacho  tikėjimui naujus pranašus- „paveldietojus“. Štai, šie „belzebubai“, ėmė skelbti ir platinti sektantiškus gaivalus po Azija, Afriką ir Europą...
                                                            -Alachas didis...
      .... Ir pasleido tūkstančiai pabėgelių, į pražūtingą kelioę per marias-jūras  į Europą... Kibeno Peno-Petrapilio cirurgo planas pvyko...  -Europa drebėki... -Aš ateinu...  Kai kas Europoje išsigando, tik ne Šturmanas, ir ne „Lietuvos  Generalinis štabas“.
      - Gal aš jūroje gimiau? - Pačio venio nebijau...