Dante, eik į pragarą

Kiekvienas nusikaltelis susikuria, savo veiksmais, kalbomis, mintimis nuosavą pragarą. Prieš kelis šimtmečius, Dante sukūrė pragaro aprašymą, tam, kad pagązdintų vaikus, moteris ir kvailus vyrus. Bet likimo ironija, pats amžiams pateko į susikurtą pragarą. Kankinasi jo siela. Neištrūks iš ten. Nes kas ten patenka, ten nėra laiko, vadinasi nėra pradžios ir pabaigos.
- Dar nei vienas pasaulio pilietis nišvengė pragaro. – Atsidusęs išstenėjo sentenciją vargšas Dantė. – Muchametas ir Jioškė sėdi pragare, ir visi jų pasiekėjai ten.
- O ko tikėjotės?
- Mes nekalti, mes patikėjome apsurdu ir buvome pasiruošė vogti, plėšti, žudyti, prievartauti, kad įtvirtintume savo kreivas įdėjas. Mes buvome suklaidinti.
- Kol buvai gyvųjų pasaulyje, reikėjo mąstyti ir racionaliu protu pasverti kiekvieną įdėją. – Atsakė David Juda. – Nesinaudojai protu, nelavinai gebėjimo analizuoti. Dėl ko iš vis tu gyvenai?
Klausiausi pokalbio. Ir truputėli nuobodžiavau, nes buvau alkanas ir dėl tos priežasties buvo sunku susikaupti.
- Dar nei vienas stabmeldys neišvengė pragaro. – Pareiškė David Juda.
- Aš nestabmeldys. – Atsikirto Dantė. – Bet vis tiek patekau į pragarą.
- Netiesa. Tu stabmeldys. Visą savo gyvenimą meldeisi lavonui ir dabar esi šalia savo kumiro pragare. Dar nei vienas vagis neišvengė pragaro. – Tęsė David Juda.
- Aš su tuo nesiginčiju. Juk rašiau apie tai. Šias žinias mes gavome perskaite įvairius midrašus ir talmudą.
- Tu suklydai, pats savo kailiu matai, kad visi midrašai tai tik alegoriją. Tikrosios kančios neįmanoma aprašyti. Todėl pažodinis kaikurių elementų aprašymas melas. Dar nei vienas ištvirkelis neišvengė pragaro. Dar nei vienas žudikas neišvengė pragaro. Dar nei vienas ryjantis organus atplėštus nuo gyvo padaro neišvengė pragaro.
- Kam tai sakai? – Stebėjosi Dantė. – Juk aš to nedariau.
- Net jei viso to nedarei ir iš esmės esi doras, bet jei keikei Kūrėją, ar kankinai, niekinai Israelio tautą pragaro, pats matai, neišvengei. Visi piktavaliai neišvengia bausmės, dalis jų baudžiami šiame pasaulyje, dalis iš jų gauna bausmę po mirties. Todėl visi, kad žudė, plėšė, prievartavo, kankino Isrealio tautą, gavo, gauna ir gaus bausmę už piktadarystes, arba „čia“, arba po mirties.
- O kas atkeršys Lenkams, Rusams, Lietuviams – už žmogžudystes? - Paklausiau David Judos.
- Ne tu ir ne aš. Tai ne mūsų darbas. Kūrėjas turi daug būdų nubausti nusikaltėlį. Mūsų užduotis Mokintis Įstatymą ir Vykdyti Kūrėjo norą. Todėl nusiramink ir mokinkis. Nosies į pasaulio įstorijos vyksmą nekišk. Dante, eik į pragarą. Užteks po svietą valkiotis. – Dantė atsitojo ir iškeliavo neatsisveikines.