08/07

Oras plečiasi ir traukiasi;
svaigsta gėlės žiedas.
Draugai aplanko, bet ar tai tebesvarbu,
jeigu jų veidai atrodo
kažkaip keistai.

Kalbos visos, išsekusios ar išdžiuvusios,
dingo. Potraukis pokalbiui apie
medų ir bites taip pat;
Vilniaus dvasia nesnaudžia,
ji svajoja ir makaluojas po Vilniaus gatves.

Kaip skaniai turėtų kvepėti dangus,
jeigu žvelgi į jį užsimerkęs.
Kiek daug naujų išpildytų eilių
gimsta, kuomet,
jų niekas neužrašo.

Slenka šešėlio forma
trindama senamiesčio grindinį;
sienos jau nuramstytos, šuliniai peršokti,
o laikrodukas muša tik-tak, tik-tak;
barmene, man paskutinį, darkart.