Vasaros mintys

Pasaulis kupinas gyvybės
Žaliuoja girios, gelsta laukai
Delnuose rugiagėlių žydrynė
Akyse dangaus skliautai

Prašau, paleist save ir negalvoti
Nei apie akmenis bei apie audras
Gyventi, truputį skrajoti
Atitrūkt nuo žemės ir ištiest rankas,

I dangų, į mane -tiesiog mylėti.