Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







46

Vargeta atsiplėšė

Nuo žemės. Paėmė

Suvargusiomis rankomis

Maišelį. Lentomis

Pridengė kojas.

Brenda per pusnis.

Akis šlubuoja

Matant, kaip viltis

Išbristi

Prapuola.

Sužeisti

Vėl puola.

 

47

Krenta nuostabus,

Kaip pudra

Sniegas. Nesaldus,

Nors ne druska,

Sušalęs

Vienas,

Pamėlęs

Veidas.

Ir pirštai

Spalvoti.

Gerai,

Kad nebereikia galvoti.

 

48

Gimė vaikai,

Saulė ir vėjas,

Viduržiemio jūros krantai,

Visko Kūrėjas.

Apsupo

Globa.

Susuko

Galvą.

Nulinko,

O dabar keliasi

Daigai. Džiaugsmo

Žybsniai renkasi...

 

49

Šį vakarą apėmė neapykanta. Norėjosi pasmaugti priešą, kuris jau daug metų kankina. Tiksliai nežinau, ar tas priešas tu, ar aš.

Mokinausi Oiraiso. Šiek tiek nurimau. Neapykantos banga ir jos suvaldymas įgavo prasmę. Nepasakosiu, kaip ir kokią. Tai asmeniška. Gal kada nors susitiksime. Pažinsiu tave, o tu mane. Gal atrasime būdą egzistuoti, kurti ir palaikyti pasaulio egzistavimą.

Buvau sūnų mokykloje. Mokytoja jus pagyrė. Tai neglostė savimeilės. Myliu jus be priežasties, meilikavimai to neįtakoja. Mane pamatę sūnus išsigando. Šaukdami bėgo iš klasės. Panikuodami keikė bjauriais žodžiais. Apmaudu, bet nepykstu ant jūsų, nes taip jus išmokė. Myliu, lėliukai, mano.

50

Ne

Draugas,

Ne

Priešas.

Ne

Artimas,

Ne

Tolimas.

Kas vienija?

Išgyventas vargas.

Plona gija

Surišo rankas.

Tarsi styga

Suskambo staiga.

 

51

Įrankiai

Prie kurių liečiasi

Žuvę vaikai.

Keičiasi

Statusas. Mirties

Dvasia apsigyvena

Šaukštuose. Ties

Ašmenimis rusena

Geismas,

Troškimas.

Kas vengia...

Kas engia –

Vieną iš pradų...

... Vis tiek visi po padu.

 

52

Vakar, o gal dar seniau parašė žinutę jūsų močiutė. Ji džiaugėsi, nes buvo įsitikinusi, kad tarp Vikos ir Džeraldo intymaus ryšio būti negali. Tai suerzino. Kam man tai žinoti? Juk aš pats mačiau juos miegančius... Atsakiau grubiai. Gal net įžeidžiau močiutę. Kelias dienas kankina erzulys, o vakar įžiebė neapykanta. Mintyse žudžiau ir naikinau Džeraldo asmenybę. Savo jausmais pasidalinau su bičiuliu.

- Pažystamas jausmas. – Atsakė jis. – Kartais norisi, kad kas nors iš praeivių prikibtų, tam kad galėčiau išlieti susikaupusį pyktį. Keista. Tokiomis minutėmis mane žmonės apeina. Tarsi nujaučia pavojų. Vieną kartą priėjo. Kažkuo nebuvo patenkintas. Su pasitenkinimu parbloškiau... Saldu buvo. „Aš milicinkas, aš milicininkas“, šaukė jis. „Tikrai? “, paklausiau. „Taip, aš milicininkas“, panikos apimtas rėkė. Tada šiek tiek pamasčiau. Protas atvėsino širdį. Pasakiau keiksmažodį ir palikau gulėti pasliką. Draugai sako, kad tokiomis minutėmis, oras aplink mane tarsi sutirštėja. Gali justi, užuosti pavojų. Tai blogai... taip neturi būti. Žmogus turi valdyti emocijas, o ne emocijos žmogų... – Išklausiau bičiulio nuoširdaus išsikalbėjimo. Ačiū. Baruch Ašem. Širdis nurimo. Dabar sėdžiu ir klausiausi, kaip spirga kepinami makaronai. Noriu jus aplankyti. Myliu jus.
2017-07-02 14:16
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą