Trumpiausias kelias Namo-187

Nuo Luokės pasigirdo griausmai, -Panašu artinasi audra, - tarė Samurajus Gipsis. –Ja ja, -koja traukia... - Bus karšta, - pusiau lūpų, -mirgtelėjęs, prasitarė bocmanas Krauzeris.  Šturmanas Geležėlė pritariamai linktelėjo; - Vyrai pasiruoškit... - artėja lemtinga valanda kai bus tinkamas metas atlikti pareigą Lietuvai ir Pasauliui... -Po to, nors į grabą. –Ja, ja, -Šturmano mintys pasitvirtino; perkūnijos griausmas,  žvaigždėtą  vakara,  neįprastas reiškinys Lietuvoje, bet šiais, neramiais laikais, tenka pratintis prie visko, net prie automatų,  kulkosvaidžių seriju, pratintis prie tankų ir prieštankinių  patrankų šūvių, variklių riaumojimo ir vikšrų kliaksėjimas, -prie  visko reikia priprasti . 
        Saulutė jau nusileido, menulis  dar  nepatekėjo, tik  žvaigždės iš dangaus, į žemę žiūrėjo. - Iš kur gi tie griausmai  sklinda? –svarstė Užgavėnių šventės dalyviai. -Nejaugi  Pragaro vartai atsiveria?  Jungtinis orkestras, su dirigentų Donatų „Kristaforu“ant Šatijos kalno,  pirmieji pamtė, kad  jokie Pragaro vartai neatsivėrė, -tai  tik vyksta pratybos „Kalavijo kirtis“. Po nelabai sekmingos Šalčininkų operacijos, su pilkais žmogeliukais, atsakingėms už Lietuvos saugumą  ministrams, - teko taisyti klaidas. Lietuvos Generalinis štabas, pasitaręs su kapitonu Jūzapu, nusprendė 2017 metais pravesti eilę karinių pratybų, įtraukti  į jas  kuo daugiau Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų, - kartu ruoštis apsaugoti  Tėvynę  ir ūkiuose turimus  galvijus ir visus kitus smulkius  gyvunėlius. Tai buvo „Generalinio štabo“ primta kraštutinė priemonė, -vykstant totaliai  evakuacijai ir emigracijai iš  Lietuvos,  reikėjo  ryžtingai apsispręsti. Negali pasikartuoti 1940 metų, birželio -15 d. Lietuvos okupacijos scenarijus, -turim  aiškiai žinoti kam, ir nuo ko, bus skiriamos  gėlės...
      Lietuvos „ Generalinis Štabas“, Užgavėnių šventės dalyvių,  išanksto neperspėjo, -neprasitarė apie paruoštą „siurprizą“, tik  maloniai paprašė visus atsitraukti toliau nuo Šatrijos kalno, -už skiriamos juostos, -palikti plačią erdvę  sunkiosios, – šarvotos technikos manevravimui. Šturmanas Geležėlė, Samurajus Gipsis ir Bocmanas Krauzeris, kartu su garbiais Istorijos detektyvais buvo pasiruošę pratęsti, nutrūkusį spektaklį Klaipėdoje, jūrininkų ramovėje „Krantas“, - nutarė pasinaudoti  dėkinga situacija, - grįžti į 1953 metais patirtą  visuotinį  košmarą po Kovo-5 d, -po Josifo Stalino patalpinimo  į mauzoliejų,  greta 29 metus gulinčio ir besikankinančio bendraminčio, bendražygio ir  bolševiko – Vladimiro  Iljičiaus  Lenino ir pratęsti  istorinę dramą. Ankstyvą rytą, prabudę maskvienai,  ant mauzliejaus granito, pamatė užrašą „ LENINAS-STALINAS“. Žinia, akimirksniu, apskriejo visą pasaulį, - prasidėjo nerimo dienos; -Kas bus? -Kas bus įpėdinis? -Kokia, Kibeno Penų imperijos, laukia ateitis? 
            Pagaliau spektaklis prasidėjo, - iš ekrano pasigirdo pranešimas: -Vnimanije, vnimanije... soobšiajem važnoje soobščėnije TASS.... -Generalnym sėkrėtoriom KPSS, i golova vsego Sovėtskovo gosudarstva, ėdinoglasno vybron  pervyj  zamėstitėly Gen. sėka, -drug i saratnik Josifa Visarionavičia,  Malenkov..? Dėmesio, dėmesio, -svarbus pranešimas, Generaliniu sekretorium  vienbalsiai  išrinktas  pirmasis  Stalino  pavadutojas Malenkovas. /
. Šturmanas Geležėlė prisiminė tuos laikus. -prisiminė  visus nuslėptus  istorijos  puslapius, iki 1953 metų vasaros  pabaigos, ir jis, šiandieną, imasi atsakomybės, kartu su bendražygiais-, sudalyvauti istorinėje dramoje.  –Vidinis balsas Geležėlei tarė: -Užtenka kalbėt, Šturmane, -reikia veikti, - kitos galimybės gali ir nebūti. Pasigirdo artiejančių, vejamų šunų amsėjimai ir variklių riaumojimai. - Au-au-au... prašoliavo pro  žiūrovus, šimtai, -įvairių  veislių šunų gauja, -paskui juos, įmituodami, grįžtančius iš  karinių pratybų  pamaskvyje, riedėjo maršalo, -Konstantino Georgijaus Žukovo vadovaujama, tankų diviziją.  Pratybų stebėtojo-Vytauto, džipas  pirmas įrieriedėjo į areną ir privažiavęs priešais „Generalinio štabo“ tribūnos, sustojo ir stebi kaip  Maršalas  Žukovas, šauniai iššoko iš savo amerikėtiško džypo, -užšoko, ant  privesto jam, risto žirgo.  Jis, prišuoliavo prie Šatrijos  kalno papėdėje stovinčių, iš savanuorių valstiečių  tarpo, -įmituojamo  CK. Biuro . Prišuoliavęs, prie naujai  išrinkto Generalinio sekretoriaus Malenkovo –Algirdo, atraportavo  apie  sekmingus  „Didžiuosius manevrus“ ir... netikėtai paklausė;–Gdė Laurentij Berija? / Kur Laurentijus Berija/.  Laurentijaus nesimatė.  Kiek palaukus, visi pamatė, kad Laurentijus Berija-Bocmanas Krauzeris ateina su storu portfeliu ramkoje. Ilgas, -žemiau keliu, - odinis čekisto švarkas, slėpė jo negalią. Mėlinos  galafe kelnės ir chromo batai girgždiejo, -gyrkšt-gyrkšt, plačiabrylė skrybėlė ir pensne, -viską paslėpė ir  atrodė  kaip tikra. Priėjęs prie CK biuro, pasisveikino: - Zdrastuitė, tovarišči... -Kto slėduščij?  / Sveiki, draugai... -Kas sekantis? /  Į Laurentijaus Berijos-Krauzerio  pasveikinimą, niekas neatsakė. Visų žvilgsniai buvo nukreipti į maršalą Žukovą, ir  antrajį CK sekrtorių - Mika Chruščinską-. Patyrusi akis galėjo pastebėti, kad prie CK biuro, nuo kalno, iš Lietuvos „Generalinio Štabo“  aplinkos artėja burys vyrų. Tai buvo Vytauto  Žuko vyrai, -karininkai  iš apsaugos  būrio. Ėjo su paruoštais šauti  ginklais. Netikėtai, į aikštę, ant konteinerinių transporterių, įriedėjo, -pažymėta NKVD –Ščit naroda / NKVD- liaudies skydas/simboliais,  Visos sovietijos ČK komisaro, ir Vidaus reikalų ministro, Laurentijaus Berijos, asmeninė gvardijos, lengvųjų tankėčių ir tankų  kolona. Pasisukinėjo po aikštę, apžiūrėję  stovinti buryje visą CK  biurą, - pamatę, kartusu jais sovinti Laurentijų Beriją, - įvertinę  situaciją, burzgėdami, -apleido aikštę. Erdvė, tuščia neliko. Vieni išvažiavo, kiti atvažiavo. Maršalo Žukovo, tankų  divzija, įsiveržė į aikštę, riaumodami ir ardami vikšrais  aikštę, apsuko kelis ratus, -pagaliau ir jie išriaumojo iš arenos, -paskui  pažymėtus ČK simboliais Kontener-transporterius... Tų laikų liūdijimais, visa Moskovija buo dideliame nerime. Ore tvyrojo didelė, - nerimą kelianti paslaptis.  1953 metais, kovo -5 dieną, baigėsi  Lenino-Stalino epocha, - Kokia bus ateitis? - Niekas nežinojo, tik iš įpratimo, toliau  skandavo Internacionalą: 
                                          My v smėrtnyj boj pojdiom, - za vlasty sovėtov,
                                          I kak odin umriom, v borbė za eto...