Trumpiausias kelias Namo-186

2017 metų Užgavėnės, po Lašininio sudorojimo ir po  matytų vaizdų iš ekrano, visi atsipalaidavo, stebėjo Generalinį štabą  ir laukė pratęsimo.  Generalinio štabo generolai pasitarė su kapitonu Jūzapu. Šis, akies krašteliu,  po senu kaštonu sėdinčius trys tipus stebėjo, -sulaukęs teigiamą atsakymą, davė generolei Dalytei sutikimą. Generolė neprieštaravo: -Po fokstroto bus galima tęsti.
                                Aš myliu vasaros rugiagėlę,
                                Jos taip švelniai vilioja manę...
  Sėdintys,  po medžiu, šturmanas Geležėlė, samurajus  Gipsis ir bocmanas Krauzeris buvo pasiruošę pratęsimui gyvai; bocmano Krauzerio, laikoms rankoje aplankalas „Sovėršenno sėkrėtno“/ Visiškai slaptai/ buvo nuskanuotas, ir jo turinys liko šturmano Geležėlės galvos pusrutuliuose. Vasaros įvykiai, per Jūrų šventę, jūrininkų ramovėje „Krantas“, prieš pusmetį pateiktas spektaklis lankytojams  buvo pratęstas ramovėje, ir parodyta trečia dalis iš ekrano, -negalėjo nuvilti publikos, ir staiga, imti ir išeiti iš 1953-metų, kovo pradžios, butų buvę labai nepadoru išeiti iš laidotuvių. Visi ramovės „Krantas“ svečiai dalyvavo improvizuotuose vado-Josifo Visarionovičiaus –Kobos laidotuvėse.  Ant paaukštinimo  buvo pastatytas patankos lafetas, ant lafeto padėtas atviras marmurinis karstas,  jame ramiai gulėjo Josifas Džiugašvilis-Koba-Geležėlė... Guli kaip negyvs. Prie karsto keli vainikai ir pilnu sąstatu, nuliūdęs  Kibeno Peno imperijos Politinis Biuras.  Laurentijus  Berija- Bocmanas Krauzeris, tarp jų, - visų liūdniausias, -išblyškęs, su aprasojusiais nuo ašarų  pensne, -žvelgia ir mąsto;“ Lėžiš, Kibena Pen, kak ne živoj“/ Guli kaip negivas, Kibeni Peni/. Ramovės „Krantas“svečiai ir lankytojai iš gatvės, lėtai praeina pro grabą, -atsisveikina... Netikėtai karste pasigirdo telefono skambutis,  Laurentijus Berija –Krauzeris, skubiai surado kitelio kišenėje išmanųjį telefoną: -Alio... -Kto trėvožėt? /Kas trukdo? / -Alio... -Alio... Čia jus trukdo sesutė-pribuvėja Rasa Lapinė iš Akmenės... -Turim pranešti gerą naujieną... -Gime Jūzuks... -Ja ja... -Gimė Jūzaps, būsimasis burlaivio Baltoji Gulbė-„Lietuva“ kapitonas... -Toks diiidelis ir gražus  rubuilis... -Via-via, -viaaaaa, -pasigirdo... -Bul-bul-bul, burbuliuk... -Che-che-che-che-che-chiiii-aaa, - pasigirdo. Šią žinią išgirdo visi, - net karste gulintis Josifas-Geležėlė išgirdo... Iššoko iš karsto ir griebė bučiuoti Laurentijų Beriją- Bocmaną. Žemaičių kalnų giedojimus teko atšaukti, -giedant  kraupią dramą apie  baisius dangaus ir žemės dundėjimus... Laidotuves teko atšaukti.  Karstą nustūmė į požemius, svečiai neprašomi sustūmė visus stalus dideliu ratu, sukvietė visus elitinius ekspertus-istorijos detektyvus, kartu pasodino Josifą Koba-Geležėlę ir Laurentijų Beriją-Krauzerį už stalų... Sėdo visi pagerbti būsimą kapitoną Jūzapą, - džiaugsmingai kėlė tostus ir siautėjo visą naktį.  Ekspertai-istorijos detektyvai, po taurės vyno, gerai apsvarstę, suprato, kad čia, ramovėje, jie apie 1953 metų  pavasarį, pateikti nieko negali, -trūksta erdvės. Didelio masto, tų metų įvykius pateikti teks vėliau didelėse erdvėse. Tokios erdvės atitiko  Šatrijos kalno papėdė. Tinkamas laikas  bus  per 2017 metų Užgavėnes.
  Kitą dieną, dienraštis „Vakarų ekspresas “pranešė kad Jūros šventė Klaipėdoje baigėsi. Šventės svečiai baigė  švęsti smagia vakarone jūrininkų ramovėje „Krantas“, sekančios dienos rytą, krantinėje, - nuo Smiltinės piliavietės, aidint pakrantės apsaugos baterijoms, -patrankų saliutais, išlydėjo  kruizinį laivą „Migelis de Servantesas“ kartu su gausybe burlaivių. Atsisveikinant nuo laivų mojavo ir skandavo: -Ačiū Klaipėdai, -Ačiū, Lietuvai, -Ačiū, žemaičiams...
          2017 metų Užgavėnių metu, iš ekrano, pranešus apie gimusi Juzuką, visi sukluso, - žiūri į Generalinį Štabą. Generolė Dalytė atsistojo ir kreipiasi į kapitoną Jūzapą: -O -taramta-ta-ta, -O-tarmta-ta-ta... -Su gimimo, su gimimo, su gimimo diena, Kapitone. Visi žiūrovai choru pritarė, -Su gimimo dienaaa, Kapitone Jūzapai... Kapitonas Jūzaps  nuraudo, -atsistojo, pakėlęs ranka, nusilenkdamas  visiems padėkojo. Trumpam pasilenkė, po  pauzės vėl atsistojo, pasisuko į generolę Dalytę, pakėlęs ranką, dar karta visiems padėkojo: -Į  visų sveikata...
  Nuo 2016 metų vasaros, Laurentijus Berija-bocmanas Krauzeris, pusei metų dingo iš akiračio kaip į vandenį. Garbių Rašykų, labai atsiprašome. Kai pasirodys, pranešime.
Praėjo keli ilgi mėnesiai, nuo to laiko, kai nenaudėlis Josifas Visarionavičius –Koba, Kovo-5 dieną pasimirė. Štai atėjo laikas,  Gerb. žiūrovus nuraminti, kad šis laikas nepraėjo veltui. Istorijos detektyvai, pasinaudojo surastais unikaliais kadrais iš įslaptintų archyvų apie šiuos šiurpius  laikus, - detektyvas  Viginijus sukūrė savą kiną,  kopijas pateikė Generaliniam štabui. –Generolė Dalytė pakėlė ranką ir pirštu spragtelėjimu tarė: -Operator Andriejau, įjunk ekraną. Kaip pagal burtų lazdelę, ekranas nušvito ir visus žiūrovus grąžino į tuos rūsčius, 1953 metų, Kovo pradžią.  Žiūrėkim į nepameluotus vaizdus. Visa Sovietija, nuo Karaliaučiaus iki Sachalino, apraudojo  XX amžiaus  diktatorių Josifą Staliną, - buvo labai panašiai taip, kaip, kad apraudojo Š. Korėjos diktatorių Kimir Seną, prieš kelis metus. Ant mauzoliejaus stovėjo visas Sovėtijos elitas su Polit. Biuru priešakyje. Tarp jų, po plačiabryle skrybėlę, aprasojusiais nuo „krokodilo“ ašarų pensne, stovėjo Laurentijus Berija. Po verksmingų, trankių  kalbų ir dūsavimu, 10 –čia minučių sustojo ir sugaudė traukiniai, palutarkos ir fabrikai. Paguldė vadą grabe, -po stikliniu gaubtu, -gul Kibena Penas kaip gyvs, greta Vladimiro Iljičiaus. Tolesni įvykiai, iki liepos mėnesio vyko audringai, bet, deja, dokumentikos nepavyko aptikti, todėl teks pasikliauti ir pasitikėti Šturmano Geležėlės ir jo agentūros atkurta realybe. Ekranas pradėjo strigti, bet netrukus atsigavo... Iš ekrano žvelgė „Privalu žinoti“ žinių vedėja Rita. Ji, su šypsena, pristatė žiūrovams istorijos detektyvą Virginijų. Šis nusišypsojo ir lakoniškai prisistatė: -Gerbiamieji tautiečiai, svečiai, ledi-džentelmeni ir visi pasaulio žmonės, jūs būsit 1953 metų kovo-liepos mėnesiais, Sovietijoje vykusių įvykių liudininkais. Maloniai prašome stebėti ir mokytis. -Gero žiūrėjimo tiesiogiai  iš Žemaitijos, iš Luokės nuo Šatrijos kalno. Užgavėnių šventės metų, katalikiškoje  Žemaitijoje, Šv. Sosto vėliava buvo jau pakelta ir gražiai plevesavo.
      –Žemaitijos Lietuvos, Europos Sąjungos,  Nato ir Jungtinių Tautų vėliavas, -Pakelt.
Kylant vėliavoms, nuo Šatrijos kalno, Jungtinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Žemaitijos kunigaikščio „Kristoforo“ Katkaus atliko  Europos Sąjungos, Nato, Jungtinių Tautų, Lietuvos himnus. Repojant orkestrui, paskutinis buvo atliktas  Žemaitijos himnas.
                                                      Ar  žina kas yr toks, žemaitis?