Trumpiausias kelias Namo -183

................. Sėk, Sesutė,  žalią rūtą, kad Lietuva laisva būtų...


                      2017 metų Užgavėnės įgavo pagreitį-Loreta su Stanislovu puikiai atliko savo pareigą, - pritariant vaizdams iš didelio ekrano, viskas buvo gražu ir linksma... Šturmanas  su Samurajum, mintimis buvo nutolę nuo šventinio šurmulio, - sėdėjo po medžiu, -svarstė apie  2016 metų Jūros šventę ir vykusi  pasitarimą Jūrininkų ramovėje „Krantas“. Šturmanas Geležėlė ir Samurajus Gipsis, rimtai žvelgė į įvykius vykusius Klaipėdoje per 2016 Jūrų šventę, -rimtai  įvertino naujų jiegų perspėjimą: -Mes ateiname... ir štai, atrodo, vargais negalais, suburtą naują valdančioji  koaliciją, 2017 metais jau realiai, kartu su „Generaliniu štabu“ ant Šatrijos kalno, šventė Užgavėnes.  Broliai, į atejusią valdyti Lietuvą, naują koaliciją, žvelgė rimtai, - lygino su savo vizijomis. - bandė surasti ir apibūdinti, naujai atėjusių parlamentarijų  Laisvės ir Laimės sąvoką, bet niekaip nesisekė, - 70 metų senumo mintys, iš tolimos praeities, netikėtai iškyla ir  neapleidžia, - pastoviai persekioja  ir per jį-Šturmaną Geležėlę. primena visus;- Lietuva, budėki ir buki budri, -neleiski sugrįžti atgimstančiai bolševikiniai įdealogijai, -kitaip su demokratija bus susidorota taip greitai, kad net nesusivoksim  kaip tai atsitiko.  –Slydus reikalas yra demokratija…
        Kad, Šturmanui Geležėlei, lengviau  būtų paaiškinti Lietuvai ir Pasauliui apie XXI amžiuje kilusius  įšūkius,  nori nenori, tenka  prisiminti  viską iš pradžių ir grįžti į tolimą praeitį, -į  XX amžiaus, penkiasdešimtuosius metus.
          Būtent šiam tikslui, Šturmanas Geležėlė, 2016 metais, per Jūrų šventę sukvietė įvairių sričių specialistus. Surinko profesionalus ir mėgėjus, - tikrus istorijos detektyvus, -ištikimus Lietuvai  karžygius...  Ekrane šito parodyti nepavyks, bet,  išdėstytos ir užrašytos mintys, per Rasyk. lt. turėtų paveikti nevieno skaitytojo dėmesį. Šios mintys, - nėra jokia paslaptis, - jos buvo akcentuojamos po Kovo -11 d. Nepriklauspmybės paskelbimo 1990 metais, po 1991 metų rugpjūčio pučio ir Sovietinės imperijos žlugimo, įpatingai garsiai kalbėjo, bet nepasinaudojome…tuo viskas ir baigėsi, -didžiuma  “elitinių”  veikėju pareiškė: -Nebekalbėkim  apie praeitį, -kurkim ateitį, - taip ir padrė, - Lietuvos gyventojų požiūrių, demokratija laimėjo,  bet į Letuvos valdymą, laimėtojų nuslėpta  bolševikinė  praeitis liko neatskleista, -šiandieaną, po ketvirčio amžiaus, sugrįžta atjaunėjusi  buvusiųjų, - jaunoji karta. Šturmanas Geležėlė nieko nesankcanuoja ir nekaltina, jis nori žmonėms papasakoti tai kas yra žinoma, tik nedovanotinai pamiršta. Būtent, šio pamiršimo vaisius, Lietuva ir Pasulis  šiandieną skina. 
      2016 metų vasara, Jūrininkų ramovėje “Krantas” vyko labai svarbus pasitarimas.  Šturmanas  Geležėlė, pažvelgė garbiems Lietuvos karžygiams į akis, - tarė: -Klausykitės, Gerbiamieji,  žinokit, kad nuo mūsų visų, priklauso  Pasaulio ateitis ir Lietuvos likimas…. Patylėjęs tęsė, -Klausykit, mano ištikimieji  kariai, -kam nepatiks, galit išeiti, bet… niekas neišėjo, o įtempę ausis klausėsi Šturmano pasakoimo:
          - Pokaryje, per antrąją okupaciją,  Lietuvos partizanų pasipriešinimas Kibeno Peno  okupantams  buvo negailėstingas ir nuožmus.  Daugelis kovotojų žuvo nuo priešo kulkų,  išimtinais atvėjais, tekdavo paskutinę kulką ar granatą skirti sau. Man, Šturmanui Geležėlei, kovojant,  tais tolimais metais su priešais, pritrūko drąsos, ir patekau į Kibeno Peno nelaisvę. Su keliais, suimtais,  svarbiais  partizaninio pasipriešinimo  vadais,  buvome išgabenti į Moskovijos  tardymo izoliatorius Lubiankoje, Butyrkoje, Motroskaja tišyna / Jūreiviška ramybė?  Tardymai buvo žiaurūs, -teko patirti visas Čingis chano, Batijaus ir Tamerlano palikonių  tardymo įpatumus. Nevienas Lietuvos partizanų vadų, dėl  nėkingų išdavysčių, buvo suimti ir atgabeti negailėstingiems  tardymams, čia daugeliui baigėsi jų gyvenimas, -žuvo nuo nuožmaus  Kibeno Peno –Josivo Visarianovičiaus  budelio  Laurentijaus Berijos rankų. Man, Šturmanui Geležėlei, pasisekė, - tikriausiai suintrigavo mano vardas, - Geležėlė /Želėzka/, -likau gyvas. Išmuštais dantimis, bet gyvas. Vėliau, buvau  etapais  nugabentas į Kolymą. Magadane supratau, kad išmušti mano dantys buvo klastingai panauduoti  budelio -Laurentijaus Berijos, labai  blogam  tikslui …Jis buvo bailus ir labai prietaringas, -vieną-protinį dantį, jis, Laurentijus  dieną naktį nešiojosi pasikabinęs ant kaklo, o iš kitų, mano geležinių dantų, savo auksiniam pistoletui, pasigamino kulkas, kad galėtų visus gąsdinti, -nenaudelis.  Niekas nežinojo, kad  mano, visuose protiniuose ir krūminiuose  dantyse, - pagal  visas išmanias  žvalgybines technologijas, buvo įmontuoti zondai. Zondai, kurie siuntė man, Šturmanui Geležėlei signalus.  Nesvarbu kur bebūčiau, kuriais kraštais bekeliaučiau, - Kolymoj ar Kazachstane, Vjėtname, Afganastane, ar  Kinijoje ant Didžiosios sienos. Būdamas Kolymos lageriuose, 1953 metų pavasrį, Kovo-5 d. visa Sovitija ir Pasaulis  gavo labai liūdną  žinia.  Žinia buvo tikrai labai “liūdna”, -Kibenas Penas- Josifas, pasimirė… - neužilgo, - vidurį vasaros, po nepavykusio perversmo,  buvo suimtas ir visų budelių budelis -Laurentijus Berija.  Ilgai laukti neteko, -Karinio Tribunolo nuosprendis buvo negailėstingas, neatšaukiamas ir nedelsiant buvo įvykdytas.  Maršalas Konevas, iš nusavinto-asmeninio Laurentijaus Berijos auksinio pistoleto, paleido kelis šūvius į XX amžiass budelio smilkinį. Kol budelio Berijos smegenys buvo dar šilti, Kolymos katargoje vargęs Šturmanas Geležėlė, per zondą gavo pranešimą, -suprato, kad budeliui Laurentijui  atėjo galas.  Iš Šturmano  dantų padarytos  kulipkos, atliko savo darbą- ilgai siuntė jam, budelio Berijos, smegenyse  turimą informaciją.  Budelis  buvo sunaikintas, o informacija apie tai ką jis gyvas būdamas galvojo ir ką mąstė, liko Šturmano Geležėlės  smegenyse, - tiksliau, ją priglaudė, Šturmano krūtinėje, tūnantis drakoniukas  Pūkis.
                         
                  Sėk, Sesutė, ir gvazdiką, kad neliktų bolševikų…
                  Och, Lietuvėlė, -Uch, Lietuvėlė,
                  Oj, Lietuvėlė, būk laisva…