Trumpiausias kelias Namo-181

2017 metų Užgavėnės buvo keistos, -kažko trūko. Šturmanas Geležėlė su Samurajum Gipių, šiek tėk nerimavo, bet nieko padaryti negalėjo.  Šventės organizacinis komitetas ir vadovai –Loretą ir Stanislovas, beviltiškai skėsčiojo rankomis, ir... nieko daugiau; triūbos strigo, kapelijos taip pat kaip muzikantai iš pasakėčios, - nei  Šeduvos bernai, nei  Sadūnai, nei Jonis, -niekas, niekaip negaljo suderinti ir rasi harmonijos, -nepavyksta ir tiek. Lietuvos „Generaliniame štabe“ sunerimo, - Taigis, -atsiduso kapitonas Jūzaps, -Rek kažką daryt. –Operatoriau, junk ekraną... Šventė tęsis Karaokės principu... -Jieškosim ir surasim priežastį... -A kartais čia nebus Kibenio Penio darbeliai...
      Šturmanas su Samurajum, sėdi po medžiu, -svarsto: -Jei taip ilgiau tęsis, gali kilti riaušės, reks panauduoti Dviejų Respublikų Konstitucijos straipsnį, -per konteineria-kopterio pilotą Zbygneva, teks iškviesti sparnuotų gusarų eskadroną. –Kap rokouji, Samurajau. -Ja, ja... gal būt ir tep, Šturmane... -Truputi palaukim, jau operatorius pajungė ekraną, gal išsiaiškinsim priežastis, -gal apseisim be eskadrono. 
              Ekranas nušvito, ir Šturmano nuostabai, ekane bangavo jūra. Į Klaipėdos uosta plaukė penkių  aukštų kruizinis laivas  „Migelis de Servantesas“. Pasku ji plaukė būrlaivių flotilė. Vargais negalais, visi laivai prisišvartavo ir nuleido inkarus.  I laivų, nuleistais trapais, kaip skrusdelės, išsilaipino turistai iš visos Europos, - pasklido po Klaipėdos miestą.  Būrlaivių kapitonai ir įgulos, pirmiausiai nuskubėjo  jieškoti garsiosios Jūrininkų ramovės „Krantas“.    Tuo kart, kaip tik vyko Šturmano Geležėlės sukviestas garbių Lietuvos istorikų ir kitų įvairių sričių ekspertų pasitarimas.  Kol kas jie nieko dar nebuvo aptarę, tik Šturmanas, įžangai, pasakojo savo septyniasdešimties metų istoriją. Ne visą, o tik tai, ką patyrė pokaryje, daugiau kaip prieš septynesdešimt metų, kovojant, generolo Vytauto Žemaičio vadovaujamuoe, partizanų gretuose. Ekrane, šito kol kas negalėjo parodyti, -tik kai kurius fragmentus, bet ir jie buvo iškalbingi. Kol kas nuo Šturmano pasakoimo susilaikysim, - stebėkim didijį, Ugavėnių šventinį ekraną.
          Jūrininkų ramovė „Krantas“ ošė nuo svečių amplūdžio, seni Jūros vilkai-kapitonai, šturmanai ir jūreiviai kalbėjo įvairiom kalbomi ir užsisakinėjo, - ungurių, karšių ir kitų lietuviškų-žemaitiškų užkandžių netrūko. Žavios žemaitukės, tautiniais  rūbais, siuvo kaip Juozuko siūvamų mašinų artelė. Švyturio „Ekstros“, „Blindos“ alus ir gira liejosi kaip iš neišsenkamo šaltinio. Visiem buvo gera. Pagaliau svečiai isisiūbavo, -vienas jaunas jūreivis iš Bremeno- Hansas, atsistojo, pasisveikino  visų vardu: -Guten morgen, - Achtung, achtung, ir kreipėsi į Klaipėdos burmistrą Konga:
          -Dėkojame,  Tau, Kongai, -per tavę sveikinimai Klaipėdai, Žamatijai ir visai Lietuvai už svetingumą... Visi svečiai atsistojo, iškėlė bokalus ir vieningai sušuko savo kalba: -Būki sveikas Konge... –Būk sveika, Lietuva, - ir išgėrė iki dugno, nubraukė, - kas nuo lūpų, kas no ūsų putą,  ir uždainavo, visų pasaulio jūrininkų mėgiamą dainą ... apie Jūrų velnią ir Jūrų mergelę. Netikėtai iš už ąžuolinio stalo, atsistojo vienas juodbruvis, -kažkur matytas: - Vyvat, Lietuva... Vivat Konge... -Vivat Šturmane Geležėlė... -Vivat Senjoros, Sinjorinos ir Kabaljero... Spragtelėjo ranka sprigtuką ir kreipėsi į žavias juodbruves sinjorinas: -Atneškit džino, romo ir techilos... Netrukus, su pintinėmis, per duris įvirto  judbruvių, - skustom galvom, užrištom taškotom skarelėm, žaliūkų... Oho.. su kardais makštyse. Jie nešė kelioliką, iki kraštų pripildytų pintinių; pripildytos vynuogių, ananasų, bananų, - įvairių gėrimų.  Žavios, juodbruvės sinjorinos, iš krepšių ėmė duovanas ir dalino  visiems svečiams. Visi svečiai atsistojo ir pasveikino ypatingą svečia, -Vivat, Džekiui, Vivat, Karybų pratui,  Džekiui... Ką čia daugiau pridėsi? Viskas vyko nuostabiai gražiai, darniai ir saikngai. Skambėjo daios, -šoko tango ir flamenko.
              Kol užpildė  pakartotinai bokalus, kažkur, už ramovės sienų, krantinėje pasigirdo keistas dundesys:
                Zombiai, -zombiai atbėga-atidunda...
    Netikėtai, pūstelėjęs vėjo gūsis, atsivėrė durys, ir pro duris sugužėjo burys nekviestų „svečių“. Neprisistatę kas tokie. Jų palydoje,  buvo nevisai kuklios, -raudonom skarelėm, žaliom bliuskutėm ir geltonais patrumpintais sijonėliais .... o, jo majo, -violėtinėm pėdkelnėm, grakščios padavėjos,  be ceremonijų, ėmė nuo stalų alaus bokalus,  taures  su džinų,  techilų, ėmė visą turinį pilti, į dideli, panašu į unitazą indą.  Iš atneštų su savimi krepšų krovė obuolius, slyvas, -dalino svečiams, iš poperinių „Lydlo“ pakuočių, pildė bokalus, taures ir kreivai šyptelėjusios,  pažvelgė į jauną ponaitį, -šis tylėjo,  pažvelgė į antrą, -aukštą  sveikuolį. Šis pakeltų tonų tarė: -Svečiai... -Ponai ir ponaičia... -Į  jūsų ir jūsų kepenų sveikatą, ir pirnas ištuštino  bokalą... Svečiai atsistojo  nustębę, -nebežinojo ką daryti. –Kas čia dabar atsitiko Lietuvoje?  Burmistrui Kongui pasidarė nejauku, -visų atsiprašė, paėmė į rankas triūbą ir liūdnai užtriūbijo. -Tu-tūūūū, -Tu-tūūūū, -Tu-tūūūū. –Lituvoje, ruošiasi keičiastis valdžia ir papročiai, -Tu-tūūūū.... -Bet mes, žemaičiai, 2016 metų Jūrų šventę atlaikysim... -Tu-tu-tu-tūūūūūūūūūūū... -Čia, mieli svečiai, - tik įspėimas, kad po metų bus kitaip.. Svečiai  buvo nusiteikę šventiškai, ir va, -čia tau Devintinės. Skirsitis neskubėjo, pakėlė bokalus ir ėmė siurbčioti, -siurbt, siurbt, -susiraukia, ir padeda bokalą ant stalo. Pašalintos, nuo aptarnavimo barmenės- žemaitukės nepasimetė, atsistojo  kampe ant paukštintos estrados, -kaip surakintos, ir stebi viską iš šalies.  Prieš jas, stovėjo sunerimęs, vyriausias ramovės „Krantas“ kokas- Tajota Kukas. Jis, su samčių rankoje,  buvo pasiruošęs  atremti įsibrovelių ataką, - su naujai, -spontaniškai susiformavusia  grupe, -kris kryžium, bet atsikirs įsibruoveliams:
                                Rūkštine obuola, - rūkštine obuola, - atsikanda ir meta įsibroveliams po kojų...
                                  -O, jūsų, slyvos, -my-my-my... -Gėda sakyti.... žala... -Žalą, visam organizmui daro,  ir meta įsibroveliams po kojų...
                                  - Rūkštūs, jūsų,  obuola, -Rūkštūs, jūsų, obuola