Pinkas 8

DVYLIKTAS LAIŠKAS

Gėlė rankas. Nuo šalčio išdžiuvo oda, dėl to skausmas signalizuoja apie esama, o gal būsimą bėdą. Pasitepiau rapsų aliejumi. Riebus skystis malšindamas skausmą laša ant kompiuterio klaviatūros. Kaip gerai, kad pasaulyje yra draugų, kurie gali padėti, papildyti, Gintaras suteikė galimybe pasinaudoti jo turtu, tai padėjo įvykdyti šio vakaro sumanymą.
Draugystė svarbus turtas. Todėl mokinkitės būti savo artimiems žmonėms draugiški. Mokinkitės ne tik imti iš žmonių, bet ir duoti. Tai praturtins jūsų gyvenimą. Tapsite linksmesni ir laimingesni. Nes galėsite ne tik naudoti, kaip tai daro leliukai, bet ir duoti, kaip tai daro brandūs žmonės.
Atas vakar padarė vakarienę. Tai puiku. Šaunus poelgis. Visi džiaugėsi jo darbo vaisiais. Todėl tokius darbus siūlau kartoti, kol tai ne tapt įprastu reiškiniu. Tada daryti gera kitiems bus lengva ir malonu. Geras darbas yra pats geriausias atpildas, tam kas mėgsta gerai elgtis.
Vakar buvau netekęs kantrybės. Kai Atukas užsispyrė ir atsisakė daryti tai ko prašiau. Iš pradžių stengiausi įtikinti, kad nusileistu ir pasielgtu, taip kaip naudinga buvo man. Jis nesutiko. Jutausi apgautas, nes taip nesenai naudos daviau jam, ir nesulaukęs tokio pat atsako nuliūdau. Gal net įniršau. Stengiausi nurimti. Nieko kito, kol kas iš jūsų ir negaliu tikėtis. Kai jūs supykstate, keikiate mane, net puolate muštis. Tokie išsišokimai išmuša iš vėžių. Net nežinau, kaip teisingai reaguoti.  Gal ignoruoti, gal pulti ir nubausti įžūlų keikūną? Protas liepė kentėti, nes tokia reakcija normali, taip ir turi būti... Bet pasakiau tai ką galvoju. Atas nesusivaldęs suriko „užtilk“. Ukas taip pat rėkė. Tada pakartojau tai dar karta, ir dar karta. „ Žinau, kodėl tu taip elgiesi. Tau sunku. Buvai skriaudžiamas ir kankinamas. Todėl taip ir elgiesi. Nemylimas ir atstumtas. “ Vaikas puolė. Įsikabino į barzdą. Šnopuodamas, įsiūčio perkreiptu veidu bandė pakenkti. Paskui ištrūko ir nuėjo į kambarį. Atsekiau jam iš paskos ir dar kelis kartus pakartojau, kad anksčiau jis buvo skriaudžiamas. Jis perspėjo, kad nutilčiau. Paėmęs atsuktuvą grasino, kad mes... Metė ir jis įsmigo į grindis.
Užteks. Daugiau nepasakosiu. Aš išėjau. Grįžau tik po kielių valandų. Su vaiku susitaikiau. Mes išėjome pasivaikščioti. Nuo girto vyro išgelbėjome seną moteriškę. Tai buvo smagus nuotykis. Atas prisipažino, kad kai jam sakiau, kad jis buvo skriaudžiamas, priminiau, jam motina. O mamos jis prisiminti nenori, ar negalima... Pasakojo, kad mama liepė jos nebeprisiminti. Tai keista. Nesuprantu.
Jūs dažnai kartojate, kad esu jums ne tėvas.  Gerai. Šio vaidmens galiu atsisakyti. Bet prašau jūsų, būkite mano draugais. Geriausiais draugais.
P. S. Gailiuosi, kad nesusivaldęs kelis kartus tau sudaviau. Nepamenu kur. Lyg vieną kartą per rankas, antausis, dar buvau sugriebęs už kaklo. Tu šiek tiek vaidinai, tai buvo juokinga ir graudu. Tikiuosi, kad mes daugiau niekada nespręsime konfliktų kumščiais. Galime susitarti, tik reikia panorėti. Nedera daryti tik tai kas naudinga ir malonu. Kartais tenka nusileisti ir daryti tai kas naudinga tavo draugui. Tai mano subjektyvus požiūris. Gal būt reikės grįžti prie to ką pasakiau ir pamastyti, bet šiandien labos naktis jums linkiu, viso.
P. P. S. Po 5 metų. Myliu jus. Mūsų charakteriai dyla trindamasis į artimo egoizmą. Gal taip ir gerai, gal tai skausmingas tobulėjimas. Jūsų siela graži, dėkoju Kūrėjui, kad leido gyventi šalia.

TRYLIKTAS LAIŠKAS
Gintaras atnešė elektrininį virduliuką. Užvirė vanduo. Pavaišino kava. Uosdamas kvapą mąstau apie tave ir tavo brolį. Painu. Per daug arti esate, pavargusi galva nesugeba suprasti kas ir kodėl, matau kad ir tu nesupranti, tiesiog gyveni taip kaip išmokai. Siūlau peržiūrėti įpročius, gal jie klaidingi. Ištaisęs elgesį ištaisysi savo pasaulį ir būsi savo gyvenimo kalviu.
A. Karnevo rūpinosi kiemo vaikais. Mergaitėmis ir berniukais. Padėdavo internato darbuotojams maitinti mažamečius. Padėdavo vaikus su negale išnešti į lauką pakvėpuoti grynu oru ir pasideginti saulėje. Jei diena buvo kaitri, negalinčius vaikščioti temdavo į šešėlį. Dėl tokio elgesio visi jį vadino meiliai tetuku. Tik vienas berniukas, bėglys, šaipydavosi iš tetuko paslaugumo. Vaikai jo bijojo. Jis buvo atžarus, dažnai mušdavosi, bėgdavo iš internato. Tetuką ir Beglį kartu atvedė. Bėglys buvo be kelių dešinės rankos pirštų. Visiems pasakojo, kad naktį jį užpuolė baubas Šeidas ir nukando pirštus.  A. Karnevo ant irzlaus vaiko nepyko. Nekreipė dėmesio į priekabes. Jam buvo gaila nelaimingojo bėglio.
Oi, katinas atsliūkino. Jis nori, kad jį paglostyčiau.
- Mukciau, mukčiau. – Šaukiu gyvuliuką. Jis kraipo ausytėmis. Nueina ir atsigula ant sofos. Kokių namų jus norėtumėte? Kokiu aš norėčiau? Tai mano namų darbai. Turiu užrašyti.
Noriu, kad namuose būtų jauku ir gera. Malonu visiems ten. Visi laimingi ir patenkinti džiaugiasi gyvenimu. Tai užuovėja nuo dienos rūpesčių ir vargų. Pavargę ir smagūs vaikai ten randa prieglobsti. Jų širdys plazda iš džiaugsmo ir pasitenkinimo. Garbingai elgiasi visi užklydę. Svečiai malonūs ir dori pasotinami ir rūpesčiu širdingu apsupti. Dėkingi žvilgsniai nukreipti į artimo širdį. Vieni kitiems padeda ir bijo užgauti mylimą draugą, bičiuli, brolį, seserį,  motiną ir tėvą. Saugo ir tausoja namų šilumą. Droviai stebisi nuostabia idile. Kukliai šypsosi savo gyvenimui. Tykiai naudoja skirtą malonumą. Dosniai dalinasi pertekliumi. Drąsiai kovoja su savo blogomis savybėmis ir visą save ištobulinęs spinduliuoja kaip deimantas saulės šviesoje. Kiekvienas kampas prisodrintas gerumo ir tvarkos. Teisingai ir gailestingai sprendžiami konfliktai. Dar ne viskas, bet  šiandien tik tiek parašiau. Pagalvok ir tu, kokiuose namuose norėtum augti, tobulėti?  Ate, mylimi draugai.