Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Sulaukęs penkių metelių, A. Mendelsonas lankė muzikos mokyklą, T. Treščenkino smuiko klasę. (T. T. buvo senas tėvo bičiulis.)
Mokytojas nevertino savo mokinio. Pro pirštus žiūrėjo į jo muzikinį vystymąsi. Iš jaunojo smuikininko nieko nereikalavo. Gal dėl to Adolfas per tris metus nieko neišmoko. Po trijų metų nevaisingo ir kankinančio darbo vaikas metė mokslus. Nelankė pamokų. Tėvai sužinojo tik po pusmečio. Tėvas labai siuto, ilgą laiką priekaištavo vaikui, sakydamas, kad jis – tinginys, melagis ir „kugelis“.
A. Mendelsonas nuo to laiko negalėjo pakęsti smuiko garso. Ne dėl to, kad nemėgo styginių tembro, paprasčiausiai (girdint griežimą) jį apimdavo gėdos ir menkavertiškumo jausmas.

Pažįstu savo buvusios žmonos meilužį. Keistas tipas. Atviras ir tiesmukas. (Negalvokit, kad visa tai sakau iš pavydo. Keistai susiklostė mano gyvenimas. Kai sužinojau, kad žmona neištikima, pykau, nervindavausi, siutau, bet pavydo nejaučiau.)
Jo atviras būdas tiesiog išmuša iš vėžių... Supainioja realybę taip, kad nei pats karalius Saliamonas nesuprastų, kas prie ko... Vis dėl to, jis – šunsnukis kokių reta. Įžūlus akiplėša. Manipuliatorius ir savimyla. Turi ypatybę neslėpti savo ydų. Atvirai pripažįsta savo silpnybes. Mano, kad to visiškai pakanka, kad būtum ŽMOGUS.
Aš – toks ir anoks. Aš jumis pasinaudojau. „Padariau per visus galus. “ Už tai, kad nemeluoju, esu atviras, mylėkite mane. Atleiskite man. O aš toliau tyčiosiuos iš jūsų. Bet tai nesityčiojimas, nes darau tai tyčia, sąmoningai.
Taip jis elgiasi ir kalba, taip pateisina savo niekšystes ir pasmerkia visą pasaulį, nes visuomenė nepripažįsta savanaudžių. Individualizmas skatina minios nepaisymą. Tikrai jo atvirumas pribloškia. Iškart net nežinai, ką daryti su nenaudėliu, saldžialiežuviu egoistu. Tik po pertraukėlės (iš perspektyvos, iš šono) suvoki nuodingą klastą.
Tai baisu. Įtariu, kad jis net pats to nežino. Egoizmas taip giliai ir gražiai įsišaknijo jo kasdienybėje, kad neįmanoma pastebėti nukrypimo nuo moralinių, visuomeninių ir kitų normų. Natūralu. Artimo kančios neegzistuoja.
Tokie žmonės liūdina. Jie nieko doro, gero nesukuria. Jie – vartotojai. Aš ir „jie“, net nesuvokiame, kiek blogio mumyse. O jei nesuprantame (tik imituojame refleksiją), vadinasi, negalime pasikeisti. Nes ir taip gerai.

– Man tomelį su dzūkiškomis melodijomis ir liniuotę, jei turite. – Paprašė A.
Moteris pakėlė akis į viršų. Pastūmė skaitomą knygą. Atidarė stalčių ir tylėdama padavė raudonos spalvos liniuotę.
– Ačiū, – padėkojo A.
Bibliotekininkė dingo už durų, vedusių į knygų saugyklą. A. numetė kailinius ant suolo. Prisėdo. Ant stalo švystelėjo sąsiuvinį. Iš kuprinės išsitraukė dviejų sprindžių pieštuką. Sąsiuvinyje nubrėžė penkias lygiagrečias linijas. Moteris atnešė storą knygą: „Dzūkiškos melodijos“. A. ant nubraižytos penklinės nurašė vieną dzūkišką melodiją.
2016-12-05 11:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą