Studentas

PENKTADIENIS

Iš vagono išlipau pusiaudienį. Nutirpusias kojas badė šimtai smulkių adatėlių. Saulė spigino į akis, žvarbus vėjas draikė moterų plaukus ir kėlė nuo pažemių dulkes. Prisimerkęs ėjau į pietryčius. Tempiau dideles tašes pilnas baltinių, maikių ir  kojinių. Skaudėjo nugarą, dyglys dūrė po mentim. Pagaliau pasiekiau tikslą. Pradariau “Raudonojo” namo duris, vėsa ir pelėsių kvapas padvelkė į veidą. Ruach.
- Kur einate? - paklausė apkuni akiniuota moteris.
- Į viršų.
- Ten nieko nėra. - Ištiesė ranką, tarsi šlagbaumą. Šyptelėjau.
- Dabar pietūs, visi išėje.
- O kada baigsis pietų metas?
- 13h.
- Gerai. Aš palauksiu. – Eidamas, korpusu nustūmiau jos ranką. Isikabinau į turėklą, sustojau pailsėti. Moteris tylėjo. Tai mane stebino, ji dvejojo: “ ką daryti? ” Drasiai (blefuodamas) užlekiau į antrą aukštą.
- Kur einate?!. -Girdėjau moterišką balsą sklindanti iš apačios. Atsiliepė žemas balsas. Girdėjau balsus, notaiką, susierzinimą, bet žodžių prasmė paklysdavo koridorių labirintuose kol pasiekdavo ausis. Buvau tolokai nuėjęs...

SEKMADIENIS

Studentas Šmitas atrakino auditoriją. Ant suolo numetė kuprinę ir juodą švarką. Prisėdo prie juodo rojalio ir paskambino fis akordą. Gal kokį pusvalandį “liurlino”. Atsibodo. Pasivaikščiojo po niūrią auditoriją. Išėjo į koridorių. Nuėjo prie budinčio. Pažiūrėjo ar nėra konsenvatorijoje pažystamų... 4, 2, 1 auditorijoje grojo draugas Martynas. Nuėjo pas jį. Pagrojo bado-adagio. Gražus ansamblis. Paplepėjo. Šmitas suvalgė Martyno pietus.
- Einu į gastronomą. - pasakė Šmitas. - gal nori palydėti?
- Ne.
- O gal, vis dėl to, palydėsi?
- Ne. Noriu groti.
- Gerai. Aš dar sugrįšiu.
Kai Šmitas ėjo pro budinčio būdelę, moteris iš vidaus šūktelėjo jo vardą.
-Jūsų ieškojo. - pranešė
- Kas?
- Panelė.
- Kokia?
- Jūsų žinoma.
- Gerai, kad nerado.
- Kodėl?
- Mes išsiskyrę.
- Kaip?
- Dabar gyvena su kitu, tegul... Gerai, kad nerado. Būtų, kaip visada įžeidusi ir... Viskas gerai.
Šmitas atvėrė laukines duris. Burys moterų pastojo kelią. Praleidęs damas išėjo. Per gatvę bėgo matytas padaras, buvusi žmona. Šmitas pamatė, kaip atsivėrė raudono automobilio durys, ji isėdo. Ant galinės sėdynės sėdėjo jo sūnus... Vairuotojas įžūliai nužvelgė Šmitą ir vulgariai nusijuokęs nuvažiavo. Ryte karaliavo melancholinė nuotaika. O dabar į Šmito širdį plūdo nepykanta. Norėjo nužudyti žmoną ir meilužį. Išsigandęs savęs atsitokėjo. “Nereikia! ”, pasakė sau. ”Taip bus geriau, viskas į gera. Viskas vyksta pagal tobulą planą. ”
Parduotuvėje įsigyjo du duonos kepalus, šokolado plytelę, su skaldytais lazdyno riešutais ir augalinio aliejaus litrą. Grįžęs, auditorijoje paliko aliejų ir 1 kepaliuką duonos. Nuėjo pas Martyną.
- Paragauk duonos. Pagrosiu tau Šostakovičiaus romansą iš filmo  “Kamanė”.
Martynas prisėdo šalia. Flegmatiškai kramsnojo duoną.
- Ar skani? - Paklausė grodamas Šmitas.
- Taip, ačiū
- Nėra už ką. Man malonu... Sutikau žmoną su meilužiu... – Kai Šmitas baigė groti, Martynas paklausė:
- Kaip tavo tėvai gyvena?
Šmitas neatsakė.
- Kaip tėveliai gyvena?
- Gražus kurinys?
- Taip. Kaip tėvai...
- Mano tėvai išsiskyrę.
- Ar bendrauji?
- Kartais. Imk šokoladą... - Šmitui kažkas parašė žinutę. Mama. Klausė kaip sekasi. Šmitas maigė mobilų tel. ” Sutikau žmoną su meilužiu. Praėjau pro šalį. Jie juokėsi. ”
- Šiandien graži diena.
- Visos musės atsigavo.
- Dūzgia. Šitą jau visą dieną langu ropoją. Bando ištrūkti.
- Pagrok man. Prašau. Suteik estetinį malonumą
Martynas tylėjo.
- Pagrok, žinau puikiai groji. - Atrašė žinutę: Parašyta: ” Nekreipk dėmesio. ”
- Kodėl negroji? Gėdijiesi? Ko tyli?
- Turbūt už tylą nieko nėra gražiau.
- Neišgirdau, pakartok.
- Ne nieko. Žiūrėk kiek musių dūzgia, į langą trankos.
- Martynas keistuolis! - M. nusišypsojo.
- Kodėl išsisukinėji?
- Žmoną matei? - Šmitas linktelėjo.
- Su meilužiu?
- Taip. - pasakė Šmitas atsiguldamas ant suolo. - Būk geras- pagrok ką nors.