Trumpiausias kelias Namo-154

Lietuvos  Savanoriai Vytautas ir Gražinutė, maigė balto pianino klavišus. Nemaigė, baltų pianiną, o siautėjo, - fokstroto „Apie pulką ir mergelę“  ritmuose paklydo. -Visur buvau, -Kol pagaliau, -Čionai atkeliavau.....
 
  Netikėtai, Šturmaną Geležėlę ir Generalinį Štabą, pasiekė nerimą keliantys pranešimai. Paskutinės kadencijos parlamentarijai nerimavo, - naktimis, apie šnipus, baisius sapnus sapnavo. Ką tik nedarė, -pagaliau, su Ringaudu pasitarę, nusprendė kreiptis į labai patyrusius specialistais. Pasitart su  profesianaliais politologais-ekspertais, dalyvaujant Ritai, Makarkai, Akyl-Akilui ir kitais Lapinais, - tėsioginiame eteryje paburti, -kliedesius, apie ateinantį Mesyją, išsklaidyti. Pranešimai apie ruošiamą valstybinį  pervermą, Šturmanui Geležėlei kėlė šypseną. -Ja... -Aš, Liudviks, nemelūju... -Šturmanui kėlė šypseną, bet, dėl viso pikto, po Baltramiejaus, -po ganrdų palydėtuvių, pakėlė ir išskleidė, atsargoje turimą, visą žvalgybos tinklą. Slaptai, teko duoti rekomendacinius nurodymus Generaliniam Štabui, kad, didžiuosiose miestuose, su gyventojais, atliktų profilaktinius apmokymus. Kad būtų arčiau realybės, per žiniasklaidą paskelbė, kad Lietvoje gali pasirodyti vienas, pavoingas ginklų grobikas „Plaktukinis“ su automatu „Kalašnikov, “-Būkite budrūs. -Apie padėtį,  praneškite į Genealinį Štabą. Tikrasis, Generalinio Štabo narys Svirnelis, vien tik Sostinėje pakėlė ant kojų trys tūkstančius, pėstute bėgiojančių, Oro pajiegas su parašiutininkų kuopą. Operacija „Skydas“ buvo sekmingas, -truko tik keturias valandas, -niekas nenukentėjo. O tai yra svarbiausia. Lietuva, miegok ramiai.
            Paskutinis pranešimas, apie paslaptingą „markizą“, buvo nepalyginamai svarbesnis nei „Plaktukinio“ gaudymas, todėl, slaptos tarnybos buvo pakeltos ne tik Lietuvoje, bet ir artimąjame užsienyjjem kelis tūkstančius varstų nuo Šalčininkų, Viduro Europos, bet ir ritų kriptimi, -budėjo 24 valandas per parą. Lietuvos Generalinis Štabas taip pat nesnaudė. Valstybės Ginimo Komitetas, pasitaręs, taip pat sustiprino budrumą ne tik didžiuosiose miestuose, aerouostose, prekybos centruose, bet ir rizikinguose pasienio ruožuose, -ypatingai Pagiegių-Šilutės pasienio zonoje, nes ten buvo pastebėta, kad dažnai medžiojama ir šaudoma... Kalbos, apie pasirodžiusį paslaptingą „markizą“ Karbasą Barbasą, po Lietuvą sklido kaip vanilinis Naisių pyrago svaigus aromatas, -neaplenkė ir Žemaitijos. Čia, Užgavienių šventės dalyviams baimintis nereikėjo, -apsauga buvo garantuota keliais apsauginiais žiedais; svagūnėlių, česnakėlių ir iškepto meiteliuko Korupcio kvapų apsaugota, - vanilė nenustelbė, - ji ramiai, pro Šatriją, per Lietuvą, praplaukė...

              Ta-ram-ta, ram-ta, ram-ta... -Aš myliu vasaros rugegėlę, -skambėjo nuo Šatrijos kalno...
       
Šturmanas Geležielė jautė atsakomybę, todėl buvo budrus, bet, reikia atvirai pasakyti, jis buvo stebėtinai, kaip tikras žemaitis, ramus. –Ja ja... -Aš, Liudviks, galiu tai patvirtinti. -Teisybę sakau. - Jis visada yra ramus, -su paslaptinga šypseną, stebi visų veidus. Jūsų, Gerb. šių eilučių skaitytojau, taip pat, nes tas  mistinis perversmas Lietuvoje, su Šturmano Geležėlės palaiminimu jau vyko ir vykstančių procesų, niekas negalėjo sustabdyti. Tas, paslaptingas „kaž kas“,  Lietuvoje esančiom partinėm sektom, kėlė nerimą ir susierzinimą. Po Vasario 29 d. artėjant 2016 metų rudens lygiadieniui ir Bobų vasarai, pasitvirtinę nuogastavimai, sukėlė didėlę paniką ne tik kairiąjame flange, bet ir dešiniąjame. Vykstantys procesai Generaliniam štabui buvo gerai žinomi, - nerimą kelenčios, skraidančios „antys, taip pat kėlė šypseną, nes tai buvo ne vien Šturmano ir Generalinio Štabo, bet visų, Jungtinis Lietuvos kultūrininkų savanorių ir Rašyk. lt bendradarbiavimo su Štabu, paskutiniųjų kūrybinių metų darbo vaisius. Vieniems buvo saldi uoga, o antriems, dieja, košmaras, -tikras krienas. Generalinis Štabas, per bocmano Krauzerio papūgą Kakadu-Dominyką, -Dviratininkų agentus-peliukus, - Mauzerį, Surskį ir keletą kitų užslaptintų agentų, -vardus kol kas neatskleisim, - buvo gerai informuotas. Todėl Generaliniame Štabe, jokios panikos nebuvo. -Ne ne... -Tikrai nebuvo...
        Netikėtai suskambo Šturmano „išmanusis“ telefonas. Jį ir Lietuvą, su pergalę sveikino iš toli, net iš Disnelendo. Sveikino Untins Donalds. Šturmanas nedelsiant trumpai atsakė; Sveikinu, Donaldai. -Linkiu, vardan Mūsų, Jūsų ir Pasaulio, siekti Auksinės svajonės. Linkiu sekmės ir glaudaus bendradarbiavimo.    Pagarbiai, Šturmanas Geležėlė.

      -Reikals rimts, -palingavo galvą, trečią dieną, garbingą jubiliejų, švenčiantis dimisijos generolas Valdas. –Ja-ja, - pritarė į atsargą išėjęs, trys kart  spikeris Česlovas, -Kažkas būs.... - E, -numojo ranka Šturmanas Geležėlė: -Kas būs, tas būs... -Gal, Čėslovai, geriau eikit pašokit... -Netrukus, vistiek paaiškės... Čėslovus pavyko ištraukti laimingą bilėtą. Jis pamatė iš ložės pakilusią ir kaž kur skubančią, pagal vykdomą, Parlamente, rotaciją, -savo ilgametę kolege Lorą. Madagiai ją, biegančią, - atsiprašęs, sulaikė ir nusišypsojo: -Kviečiu fokstrotui, Lora, -pabučiavo ranką, ir, skambant, nuo aukšto Šatrijos kalno, linksmam fokstrotu... Pa-ramta, ramta -ramta, -ramta, - Visuur buvau, -Visuuur apkeliavau, -Tik Lietuvoje įdėalą sutikau... Šturmanui Geležėlei ir dimisijos generolui Valdui buvo nepatogu stovėti ir žiūrėti, kaip dvi žavios damos, Almutė ir, -mmm, -tarkim, Štumano ilgametė globėją, /gerai vardo neprisimenu/, Sigutė Ingutė ar Linutė/, pritardamos ritmui, šokinėja, pečis kilnuoja ir delnais ploja;-Mano riteri, -Mano širdis priklauso Tau...., ilgamečiams kovų veteranams, teko paklusti muzikinių garsų stichijai, palaikė Čėslovo ir Loros iniciatyvą, -ėmė kartu šokti, aplink vienišą, surambėjusį ąžuolą...
                                                        Aš myliu vasaros rugegėlę...