Kelios dienos be frako

KELIOS DIENOS BE FRAKO

PENKTADIENIS
... Sukosi galva. Tai todėl, kad pingvinas (frakuotas) neišsimiegojo. Ir dar siaubingas karštis... Paukščio prigimtis apmirus. Likus tik vaškinė figūra. Be jausmų, minčių, instinktų.
Juodnugaris rado prieblandą: bangų skalaujama olą. Ten žudantys spinduliai neturi galios.
... Atrėmė galvą į šaltą, drėgną sieną. Pražiojo snapą. “Kaip silpna. ” O lauke krykštauja milijonas jaunų paukščių.

PIRMADIENIS
Buvo karšta diena. Mažas pingvinas, nušiurusiais batais, sėdėjo prie upės ir purvina nosinaite valėsi prakaitą nuo plikės. Kakta suraukta. Kartais sparnuose paslėpdavo snapą ir tyliai suinkšdavo. Upe pirmyn ir atgal irstėsi, baidarėmis, paaugliai.
Pingvino krūtinė nervingai kilnojosi. Ką jis jautė šitaip sėdėdamas??? Sėdėjo (taip) paukštis (beplunksnis). Žvelgė į laivą, lynais apraizgytą. Ir kilo jam noras pamesti pasą. Dingti. Ištirpti benamių gausybėje. jau nebegali pakelti skausmo ir įtampos. Norėtus prisiglaust prie kokio senovinio mūro Italijoj... Nugyvent taip visą amžių. Pro šalį praėjo vokietis su juokingu fotoaparatu. Pingvinas nužvelgė svetimšalį. Gal pavydėdamas. Gal (šiaip) apie tave mastydamas.

ANTRADIENIS
Gal tai ruduo. Visur pilka. Pasiutęs vėjas plėšikavo žemėje. Stambūs lietaus lašai ardė akmenis. O iš turgavietės neskubėdamas šlepseno pingvinas. Kaip ir visada nešėsi silkių ir rūkytų menkių galvų. Milicininkai stumdė žmones. Paukštis prisiartino prie minios ir pamatė ant prekystalio sėdinti lavoną, su peiliu krūtinėje. Girtas valkatėlė mosikuodamas rankomis kaži ką pasakojo milicininkui. Pareigūnas atsisuko į minią. Susinervino. Sukomandavo: “Pošli von! Pošli ot siuda! ”

TREČIADIENIS
Įprastas vakaras Nidoje. Skuba nerūpestingi vokiečiai. Karštis. Pilki lapai. Mažas, fraką pamiršęs, pingvinas. Pasukome prie marių. Atsisėdome ant suoliuko (Pripučiamos pilies pavėsyje). Valgėm batoną ir chalvą. Greit įgrįso. Stemplėje įstrigo. Nutarėm grįžti į stabmeldžių susirinkimo vietą. Vyko pamaldos. Naivus šventikas sakė vaikišką pamokslą. Parodėme nepagarbą vietinei tradicijai. Valgėme batoną su chalvą.
- Vyksta pamaldos. Jei atėjote pavalgyti... Eikite į lauką. - tai pasakė Bosas. Mes saldžiai šyptelėjome. “Nutraukėm” trupinius nuo krūtinių. Sutelkę dėmesį žvelgėm į stabą. Dėl šio stabo buvo nukankinta ir nužudyta daug žmonių. Prakeikta
Užsimanėme miego. Snausti prie visų nedrįsom. Po pusvalandžio pradėjome koncertą.
Paukščių gedulingos mišios. Gripas . Rekviem. A. Pingvinas dainavo tenoro partiją. Dar buvo solistų. Nepilnas kamerinis orkestras.
Čiulbėjom. Ir pasibaigė, pagaliau. Paskaudo nugarą. Kairiąją mentį. Nidos meras įjungė plepalų mašiną. O mes stovėjome. Saldžiai šypsojomės. Linkčiojom galvą. Pro sukastus snapus nešvankiai plūdome... Grįždami gėrėme degtinę ir valgėme pomidorus. Paleido paukščių gvardiją prie M. T. išsilakstė visi. Pingvinas liko stovėti. Neturi kur eiti. Teks nakvoti gatvėje. Įdomu, kaip bus toliau?

TREČIADIENIS
Nesudėtingai įvykiai klostėsi. Frakuotas, “bomžas” apėjo kelis namus “vaiduoklius”. Užeiti nedrįso. Rado pastogę prie M. F. Sunešė ten lentų, presuoto kartono krūvą. Atsigulė. Užmigo. Kūnas nepratęs prie kieto pagrindo... vis išbudindavo.
06 - 06h. paukštis paliko lindynę išgąsdintas keisto garso. Nuvilko mantą į traukinių stotį. Užsnūdo. Senai, senai ten buvo pilis. Liko tik Jono kalnelis. Ten renkasi paukščiai žvėjai. Baltos ir juodos spalvos masė uždengia salą. (Pro žiūronus smagu stebėti. Valgant spragintus k., ir geriant Švyturio alų.)
Beveik ketvirtadienis. Juodas, karališkas, pingvinas sustojo prie durų. 201 -kambarys. Snapu pabeldė. Pasigirdo vaiko balsas. Jis kažką smagiai tauškėjo.
-Kas ten? -Paklausė mot. balsas. Griežtai.
-Aš, Vitoldas.
-Dink iš čia.
-Atėjau pamatyti savo vaikų.
-Suskis esi. Pats žinai. Varyk iš čia. - Pingvinas patylėjo. Apžiūrėjo duris. Atsilupę dažai.
-Turiu teisę...
-Nieko neturi! Buvau pas advokatą. (Už 100rub.) Sakė, kad nieko neturi. Varyk iš čia!
-Nekvailiok.
-Varyk sakau! Netinkamai elgeisi vaikų akivaizdoje. Padaviau į miliciją tave. Paėmiau apdukciją. Dink, kol neiškviečiau mil...
-Ate vaikeliai. - Pasakė pingvinas ir pilnas liūdesio nužingsniavo koridoriumi. Girdėjo kaip šaukia jį sūnus. - Ate mažyliai. Myliu.
Nusileido laiptais žemyn. Prie durų sėdėjo trys pagyvenusios damos, dideliais pilvais. Nužiūrėjo paukštį.
-Alio, uošvienė? - Kalbėjo mobilaus ryšio tel. pingvinas. - Buvau pas Vanagą. Nieko gero. Kažkas su milicija. Vaikų neleido pamatyti. Jau buvo. Duosit į prokuratūrą? Gerai. Gal taip ir geriau. Ate.
Nupėdino į parkelį. Nekartą skambino Vanagui. Numesdavo ragelį. “Piktas paukštis tapai. Likimas išlaisvino egoistinę prigimtį. Gyveni iš kitų vargo. Atsilygini piktumu. ”Pramanai”. Nieko nemoki, tik kenkti. Kažkoks religinis virusas smegenis išdžiovino. O gal tai paukščių gripo simptomai?.. Viskas bus gerai. ”
Pabudo. Saulė kepino. Neskubėdamas nušlepseno į stabmeldžių vietą. Ten kažkada buvo Filharmonija. Ten 19h. įvyko gražus koncertas. Dainavo rinktinis paukščių choras. Po koncerto Pingvinas neskubėdamas nuėjo į stotį. Sėdėjo ant raudono suolo. Laukė traukinio, suakmenėjęs. Reikia mesti muzikanto karjerą. Choro artistams, Lietuvoje, sunku išvengti stabmeldiško repertuaro.