Rašyk
Eilės (72033)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10317)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







בס“ד


DĖKINGUMAS

Tavo brolis padarė tau paslaugą. Kol vedžiojai šunelį, jis išvirtą buvlvę su lupenomis tau nulupo ir paruošė valgiui. Jis manė, kad stengdamasis dėl tavęs pradžiugins. Bet kaip tu sureagavai?
- Aš nemėgstu tokių bulvių, jos atrodo labai bjauriai. – Pasakei susierzinęs.
- Aš juk rankas nusiploviau.
- Man tokios bulvės vistiek nepatinka.
- Aš jas nuplausiu.
- Nenoriu. – Atsakei. Nenori tai nenori. Bet tavo elgesys buvo bjaurus. Bjaurias bulves galima išmesti, o dabar reikia tavo elgesį išmesti. Tu esi bjauraus elgesio autorius, pasakyk kaip tokio elgesio atsikratyti? Geriau valgyti bjaurias bulves, nei pačiam būti bjauriam. Užrašiau, jūsų dialogą, bet mimikos, susierzinimo, nepasitenkinimo jame neatsispindi, nes tai reikia pajusti, būti šalia. Gerai, kad esu toli, nes galiu išvengti nepatenkintos gyvenimu veido išraiškos.
Nedėkingas ir lepus išrankumas sukuria diskonfortą. Kas iš gyvenimo tikisi gauti daug malonumo, tas gauną didelį apmaudą ir nusivylimą.
Kartais atrodo, kad su šuneliu elgiesi žmogiškaiu, nei su žmonėmis. Žmonių pjovikai su meile bučiuoja gyvulius. Jei būtume šunimis, gal mūms būtum pakantesnis.
- Aš tą kartą kartą specialiai taip pasielgiau, nes broliukas man taip pat nepadėkojo. – Pakomentavai. – Supratau, kad blogai padariau. Truputėli perdėjau.

2016-10-09 11:04
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą