Apgaulinga ramybė

- ... Kai pagalvoju apie tavo ateitį, apima šaltas virpulys, nesuprantu, kodėl tu toks ramus.
- - Kaip gyvenau iki šiol, taip ir toliau gyvensiu. – Atsakei ir truputėli kilstelėjai pečius, gal tai reiškia, kad nesupranti mano nerimo priežasties.
- Rudenį ir žiemą ateidavo metas skersti kiaules. Kaimynai užeidavo į tvartą. Pasmerkatas gyvulys neramiai blaškydavosi. Žviegdamas veršdavosi iš žmonių glėbio. Atrodė, kad ji nujaučia būsimą kiauliažudystę. Vielos gabalu aprišdavo knyslę. Tada kiaulė ištrūkti nebegali. Išvelkamas gyvulys į lauką. Kelis kartus aš laikiau vielos galą, kol senelis smaigaliu mirtinai sužeidė kiaulės širdį. Ji klygdavo, o kraujas liedavosi ant sniego. Kildavo garai. Senelis padėdavo indą po merdinčiu kūnu ir kraujas liedavosi. Jos balsas silpdavo. Springdavo krauju, suklupusi dar keles minutes gailiai kriogdavo. Mes laukdavome kol ji nutils... Štai kokia riebi kiaulystė.
Yra gyvulių kurie nenutuokia, kad šiandien juos nudobs. Ramiai keliauja į skerdyklą, tik ten pajutę kraujo kvapą išsigasta. Bet vėlu...
O naivus žmogus stovėdamas ant kasdienybės ešafoto, tarp gyvenimo ir mirties, išlieka ramus. Nes pripratęs prie gerbuvio nepastebi gėrio kuris daromas jam. Jis turi organą, kuris gali apdoroti informaciją, bet nepratęs būti dėkingu už gautas dovanas, žmogus nesivargina pamatyti egzistavimo stebuklą.
Kitą savaitę bus teismas. Ten nuspres tavo likimą. Tavo finansinė padėtis priklauso nuo tos dienos. Esu šokiruotas matydamas tavo ramų būvimą. Tikriausiai, net nesupranti, kaip gali pasikeisti tavo kasdienis būvimas. Naiviai tikiesi, kad bus taip kaip buvo vakar ir užvakar. O kodėl taip turi būti? Gyvulys nujaučia pavoju. Žmogus ne... Keista.
Man atrodo, kad tai laikina, nes kai likimo peilis palies tavo širdį, - klyksi, kaip skerdžiama kiaulė. Tavo ramybė laikina. Tik nepamiršk, nelaimė ir kančia, taip pat laikina būsena. Apeliuok į gailestingumą... Nesąmoningai renkiesi klaidų ir bandymų kelią. Surinkęs patirtį paprotingėsi. Linkiu, kad gyvendamas ne sužalotum moralės, psichikos ir kūno.
Tik nereikia panikuoti. Nes gal viskas bus geriai. Šis laiškas skirtas tik išjudinti gerbuvio prezumciją, nėra garantijų, kad rytojus bus, kaip vakarykštė diena. Žinok, tai ir būk pasiruošęs galimoms permainoms. Naudokis senovine išmintimi kuri sako: „RUOŠKIS BLOGIAUSIAM, TIKĖKIS GERIAUSIO“.