Trumpiausias kelias Namo -144

Šatrijos kalnas ošė kaip per Lietuvos girias siaučiantis škvalas. Tarptautinės kategorijos teisėjas Brazauskis, eilinį kartą nubaudė žemaičių rinktinės puolėją  Žilviną Žvangulį, -už aukštaugio, Europos rinktinės centro, Jono Valančiaus neleistiną pakutenimą. –Nesportinė pražanga... -Trys metimai į žemaičių krepšį, -kamolys priešininkui: - ryžtinagai tarė teisėjas Brazauskis  ir sušvilpė...  Žemaičių fanai žviegia, kaukia: -Teisėją į muilą... -Teisėją į muilą... -Iš Brazauskio gers muilas bus  autams mazguoti... Šis nepajudinams, -tikras žemaitis tas teisėjas Brazauskis. Laimei, žemaitukai rungtynių pradžioje per pirmą kėlnį buvp gerokai atsiplėšę. Kėlinys baigėsi 23- 3, - žemaičių naudai. Nenuostabu, nes Europos rinktinei sunkiai  sekėsi priprasti prie neįprastų batelių-klumpių.  Kol nukaukši ar nučiuoži  iki priešininko krepšio žemaituka su naginėm kaip viesulas nardo tarp aukštaūgių Eurpos rinktinės pažąstų, tarp klumpių, -niekaip nebuvo galima jų aplenkti.  Jų strategas Jonas Kazlauskis  antrame kėlinyje pakeitė strategiją. Aukštaūgį, centro puolėją Joną Valančių pastatė į ginybą  ginti savo krepšį: -Stovėk iki mirties, Jonai, bet krepšį apgink. Joną Mačiulį, Paulą Gazuolį ir Sergo Rodrigesą,  pastatė išilgai centro linijos: -Stovėkit iškėle, -išskleidę rankas, judėkit- siūbokit, bet kamuolį pagaukit. Gaudykit kamuolį ir pasuokit arčiau krepšio Nando de Kolui. Jei jam nepavyks įmesti tritaškį ar žaibiškai smeigti į žiedą,  pakeisim atsarginiu Parkeriu ar Fernandesu. Šis manevras žemaičiams labai nepatiko; jie turi lakstyti pirmyn atgal ir uždusti, o naudos mažai. Antras kėlinys žemaičiams buvo  prastas, -priešininkai pasivijo ir vos nepersvėrė. Po antro kėlinio  ant lentos teko užrašyti  41- 38 žemaičių naudai.  Per ilgąją pertrauką Europos rinktinei teko išsilaižyti žaisdas.  Strategas Jonas Kazlauskis, apžiūrėjo savo rinktinės kojas ir buvo labai nustębintas. Achilo kulnai buvo sveikut sveikutėliai, bet pirštai ir priekinės kojų dalys, buvo nutrintos  nuospaudų pūslėm. Pūslės iškilo kaip Žemaitijos aukštumos, - teko kviesti daktarus. Laimei, čia pat, buvo masažuotojas Juozuks ir daktaras Arvydas su sanitarų Justijonų, -geri specialistai.  Uždėjo sutrintų trauklapių  tepaliuką, užpūtė vėsinimo putų, - priekyję pūslės susileido, ir jokio skausmo. Žaisdos gyja kaip pašėlusios.  Teisėjo Brazauskio,  Europos rinktinės trenerio Jono Kazlauskio ir asistentų Arvydo Sabo, Valdemaro Chomikso  iš vienos pusės, ir žemaičių rinktinės trenerio Vlado  Agrasto,  asistentų Šaro Jasiko ir Sergėjaus Jovaišiko,  per bendrą pasitarimą-konsiliumą, daktarų rekomenduoti,  nusprendė atsisakyti apavo abiem pusėm. Naginės buvo padžiautos, o klumpės pastatytos kampe, už aikštelės ribų. Antrą pusę rungtynių teks žaisti  basomis.  Basomis? –O ką? -Juk Užgavienės... -Žiemą, bėk iš kiemo... Teisėjas Brazauskis švilptelėjo. -pranešė apie trečio kėlinio pradžią. Komandoms reikėjo trečiame kelinyje perprasti  naujo žaidimo  basomis strategiją ir taktiką.
  Šturmanas Geležėlė su Česlovu stebėjo rungtynes, bet, tuo pačiu tęsė šachmatų partiją. Šturmanas pajautė, kad jiems už nugaros prisėdo du žemaičiai. Prisėdo ir tęsė „Karčiamoje“ pradėtą pokalbį, -aptarinėjo keistus Samurajaus Gipsio ir dviejų „Vakarų ekspreso“ mašinistų pasimirgsėimus. Padarę analizę, ėmė toliau svarstyti: 
    –Kas dabar bus?  -Už ką reks balsūt, Jeronimai? –Nebžinau, -atrokavo Telesporas ir tęsė.  –Man  atrod rektų balsūt už asmenybes, už vienmadatininkus, o partinėm sektom rek uždėti didelį kryžių. Trisdešimt triejų  protingų  balvonų Žemaitijai manau užteks. Jei ne, tai nuo rudens, iki pavasario galima būtų papildyti pagal išbandytą Rasos Tapins Valdžios deagnostikos metodu, -dar trylika ar penkiolika, - ir pakaktų. Gerai pasistengus  iki Kalėdų būtų galima surinkti pilną sąstatą į Žemaitijos Parlamentą, - tęsė Telesporas. –Ja ja... - Surinktume iš garbių žemaičių-lietuvių,  kitų tautinių  bendrijų Lietuvos piliečių, -iš akademinio rato asmenybių ir taboro... -Svarbu, kad būtų savo šalies patriotai. -Partinės sektos manau  jau yra atgyvena ir per ketvirtį  amžiaus,  nei Žemaitijo, nei Lietuvo nepasiteisino, -pritarė Jeronims. –Vejziek kas dedas Europo... -Nebegalim susirokūt, nei su britais,  nei su lenkas, nei su graikas, - tikri ištiželeliai... -Arba  labai gudrūs? -Rek užskleisti praeities puslapį ir atversti naują baltą lapą, -pritarė Jeronimui Telespors. Atydžiai išklausę vienas kitą žemaičiai, palingavo galveles ir tarė: -Manau, mes gera  rokoujam... -Girdėjau yr susikūręs kažkoks Generalinis Štabs, - kuris panašia galvo... –Ar kartas ne mūsų sugalvota  minti nori įgyvendinti? –Ša.... Jeronimai... -Vejziek žemiau, - į tuos du... -Man atrod jie mus pasiklausė... Telesporas ir Jeronimas pritilo.... Toliau vejziejo krepšinį.... Stebėjo kaip  Žemaitijos rinktinės globėjas, Monsinjoras  Alfoncas varstė  rožanį tarp pirštų, skaičiavo  taškus ir meldėsi už savo favoritus: --Nepasidūkiat  žemaite, -Nepasidūkiat.... -Aleliūja, -Aleliūja  Europai....