Trumpiausias kelias Namo-138

Samurajs Gipsis, sulaukęs iš Generalinio štabo, -tiksliau, - iš Šturmano Geležėlės, -pakeltą ranką su žemyn nukreiptų nykščių, - kuris reiškė, kad operacija „Kiaušiniai“ galima pradėti. „Supratau“- pakėlęs du pirštus „V‘ ženklą, atsakė Samurajus. Ubagai ir ubagiukai, buvo apspitę krepšinio aikštelę, keldami ovacijas, drąsino savo favoritus. Dauguma svečių  sėdėjo savo vietose, - po savo valstybių vieliavomis, - rinkosi savo favoritus ir skandavo: –O, jėėė... -Vajėėė, -Vajėėė...
    Samurajus, po sukelto visotino „Polkos su ragučiais“  šurmulio, su savo septyniais, jaunais „adjutantas“ pasišalino. Išnyko kaip dūmas. Rungtynės jiems buvo svarbios, -norėjosi kartu stebėti, bet Generalinio štabo užduotis buvo svarbesnė. Iki galvijų aptvaro netruko nueiti. Štai, - jie pamatė kaip keletą vyrų, gaudo avinus, paršelius, ir nusivedę, kažkur už laikinos karčiamos, -panašu, kad skerdimui. Atskirame garde, kriūksėjo didelis paršas, -veislei nebetinkamas kuilys Korupcis. Prie gardo, neramūs stoviniavo Luokės šerifas Tadas Blinda, ūkininka Boleslovas ir dar keli žemaičiai, -aptarinėjo reikalus. Reikalas buvo vienas, bet labai rimtas; ką daryti su paršu Korupciu. Lauai dega, o paršas garde, ir dar neišrušiotas, -neiškastruotas.
        –Vyrai... - Štai ateina... -Gal jis ką patars? Tadas Blinda po jomarko buvo apsiraminęs, nebepyko ant netikėtai jam per jomarką pasipainiojusiu Samurajum Gipsiu, - didžiavosi pirkiniu, bet buvo sutrikęs, -pamatęs Samurajų, -nudžiugo. Jis pykčio ilgai nelaikė, - „užrakino“ savyje. –Su švente, paslaptingas svety. – Nepatogu svečią trukdyt, bet, pats Dievas jus pas munį atsiuntė... - Vėl susitikom. -Matau, kad  pats esi daug matęs, daug girdėjęs ir patyręs. –Laikas spaudžia, o šis paršas Korupcis, - garde. Laiks būtų jį ant jiešmo užmaut, ir iškept. - Kokia Užgavienių šventė be Morės, be žemaitiško kepsnio. - Ja... –Supruntu, šerife Tada, bet aš ko diets? –Aš ne žvejys... Tadas nuleido akis ir sako: -Supruntu, ponuli... –Atleisk mun.. -Aš pasikarščiavau.. -Laiks spaudžia, o štai paršas, - kuilys Korupcis neišrušiots. -Niekaip  negaliu jo išrušiot... -Negaliu, ir viskas... -Aš ne tos srities specialists... - ir mano dicans /peilis/ ne tam skirts, - ištraukė dešimties colių durklą.
    - Naaa, -Tavo dicans tikra ne tam sukurts, -su juo tik pakelėje, - iš krūmų keliautojus gąsdinti. -Na varles išpjaustyt prancūziškam  stalui gal... Samurajus pasikrapštė sprandą, ir iš už nugaros ištraukė Samurajaus kalaviją... Ašmėnys tik sužaibavo... -Ooo... - Geeeras... -Čia tai beeent... nustębo du romai; Radžis ir Ištvanas..
        . -Gera... -Sutinku Šerife.  -Nesu tos srities specialists, bet... - Pabanysma... -Veskit tą kuilį... Piemenukas, Butkų Jonis, buvo pasiruošęs išvaryti paršą Korupcį iš gardo... -Šerife Tada, -pirma rek pasitart.. -. Paaiškinkim žemaičiams, lietuviams ir pasauliui, kas per givulys yr tas paršas, –tas kuilys Korupcis nerušiots.. -Kap tau atrod... -Priš svarbę operaciją  reikėtų Konciliumą sušaukti,... -Noru pasirokout su tavim ir su tavo bernas... -Jūs juk ne šiaip pakelių plėšika  esat ... -Daugiau, šių dienų režimui, opozcionieriai esat. - O ir aš, noriu to paties savęs paklausti. -Paklaust, ar nuo to, jei išrušiosim paršą  Korupcį, korupcijos  Lietuvo ir pasaulyje bus mažiau? –Ja... -Apie tai nepagalvojau, - atsakė šerifas Tadas... -Pas mus, Žemaitijo, jos kaip ir nėr, - na, - šiek tiek... -Kartais... -Katais vietiniam urednikui pakišam, - norint išvengti rekrūtų, - pakišam... -Suprunti... - Tai Krymo, tai Japonų karai, -tai be priežasties pagriebia jaunus vyrus ir į Kaukazą išsiunčia... -Jei nepakiši, - į katorgą išsiunčia... -nebesugrįžta, -arba, jei ir sugrįžta po daugelį metų, - su medine koją, su viena ranka, be akies... -Kartais  atneš imperatoriaus Kibeno Peno, - Nikolojaus vardu išrašytą  pažymą, kad dezertyravo, ir už tai bus baudžiami visi kas juos slep... -Norint apsaugoti, tenka pakišti.... -Tap ir gyvenam. –Nepagalvojom, kad  tai, atetyje, po daugelį metų taip subujos visose gyvenimo srityse.... –Rek vieną kartą užraukt šį prakeiktą reiškinį..... – Išrušiokim, tą kuilį Korupcį ir viskas... -Kastrūjam, ir baikim su ta korupciją visiems laikams. Nubraukęs kaktą ir ištryškusią ašarą, - užbaigė savo rokonę užsidegęs Tadas Blinda... -Ar ne, vyrai. Vyrai pakėlė rankas, - pritarė. –-Ja, rek užraukt... -Konciliumas baigtas, - tarė Blinda. –Tai tu pasakei Tadai, -ne aš, -pritarė Samurajus, ir nusišypsojo
        Netoliese, už kelių medžių, krepšinio aikštelėje, vyko atkakli kova tarp Europos rinktinės ir žemaičių... Kylančios sirgalių ovacijos, Šatrijos  gaudesys,  į pluktą žemę, kaukšiančios  klumpės, -buvo  palankus laikas  operaciją „Kiaušiniai“ vykdyti, palankus laikas, Lašininio ir Kanapinio kovai... Bet atsitiko nenumatytas dalykas; iš Luokės miestelio, neperspėję šventės vadybininkų Loretos ir Stanislovo, artėjo didelė, -skubom ir gaivališkai suorganizuota  minia. Ji rėkavo ir reikalavo: -Ne... -Neleisim  išrušioti Korupci... -Ne- lei-sim... -Mes patys susidorosim su korupcija... -Mes mokam ir žinom kaip tai padaryti.. -. Nerušiokit  kuilį... -Išrinkite  mus, - bus tvarka,  teisingumas, ir paršelių bus. –Neišrušiokit paršo Korupcio... Matomai, priešinga pusė, Užgavienių  šventėje, -o gal ir Generaliniame štabe, turėjo  informatorių, - savo šnipų, - suodė apie pasikesinimą  į tiek metų, jų pačių poselėjamo gerbuvio  garantą. Bet, -jie nesitikėjo, kad vėl, eilini kartą  prašaus. Prašaus, kaip visada.... Jų  pažadais niekas nebetikės. Žemaičiai pirmėji suprato, kad  prancūzų išminčių; Voltero ir Ruso  sukurtos ir įkvėptos partinės sektos yra apsoliutus blogis... Jie daug žadą, o dešimtys tūkstančių, jaunų tautėčių bėga nuo jų pažadų ir persekiojimų, - pakuojasi, ir palieką Lietuvą. Po 1863 metų sukilimo, tūkstančius į Sibiro katorgas surakntų  grandinėmis išvarė, o likę, - kas kaip sugebėjo, -apsisprendė ir išvyko  už marių, už vandenynu, į Trancilvanijos kasyklas sulindo, į Čikagos skerdyklas... Apsukresni, išeivijoje, sukūrę garantuotą savo „graborių“ verslą, sugrįžo į Lietuvą...  ir aptiko „Aukso  gyslą“. -Per paskuitinius trisdešimt metų, iki dvidešimtojo amžiaus pradžios, iki 1918 metų, Vasario-16 Nepriklausomybės paskelbimo, apie 65 tūkstantį tautiečių  paliko Lietuvą ir Žemaitiją. -Jei taip bus, per 100 metų prarasim milijoną,  -išpranašavo Tadas Blinda. Daugiau kaip prieš šimtą metų, nei žemaičiai, nei lietuviai, nei Europą nenujautė kokius išbandimus patirs Pasulis per XX amžių, -nežinojo ką atneš trečiasis tūkstantmetis. Niekas šito nežinojo, bet žemaičiai, - nujautė... Nujautė, kad partinių sektų tarpusavio rietenos ir pjautynės, atneš dideles negandas ir nelaimes... Kodėl žemaičiai tokie gyvibingi? –Todėl, kad pas juos yra gyvibinga Spartiečių dvasia; kovoti ne tiek del savęs, o dėl kitų, - dėl kitų, kad visi būtų laimingi. Jie supranta, kad ant kitų nelaimių, - sau laimės nesukursi.  Kai kiti bus laimingi, ir jie bus laimingi. Šitokia kova niekada nepralaimima... Kaip paprasta...
    Samurajus Gipsis palingavo galvą ir atsakė: -Ja-ja, Tadai... Tep jau yr, - Tu teisybę rokouji... -Aš galiu  tik patvirtinti... -Galiu prie širdies runką priglaudęs atrokout,  kad tu nemelūji.. - Mes abu, ta pačia kryptim einam, ir pritariu, kad korupciją rek nedelsiant užraukt.... Samurajaus,  staigiu  kalavijo kirčiu, kirto kryžių,  susuko  „vuakuminę aštunkę“ staigiai trūktelėjo, - nukreipė žvilgsnį link rėkaujančių, ir klastingai  pažvelgė į artėjančią minią... Nuo Šatrijos kalno, vėjalis atpūtė:
                                    -Ant kalno mūrai, -Joja  lietuviai....