Savižudžio siūlas

Netark labanakt
Nes tai yra šlykštu
Pagal tave
Išlikt žmogum
Berods normaliu
Bet iš tiesų
Bebūnant eiliniu vilku
Suėst visus šunis
Kurie Tėra tarnai
Vadovaujančių tikrųjų
Nors ir iškamšomis virtusių
Gamtos gynėjų
Pačių rankomis išdirbtų

Netark sudie
Ar išeinu
Nes tai pernelyg sunku
Nes kumščiai talžantys pečius
Šlaunis ir veidą
Svoriu užmuša net pačius
Didžiausius man žinomus vilkus

Nešmeižk
Kad meilė mano begalinė
Tolygi beprotnamio kavinei
Ir kavai vandeninei
Nors ir su pieno šlakeliu
Tiesa viena...
Beprotnamio kava
Skani nebūna
Tik kokia karti
Tiems
Kurie po ja guli
Čiužiniais lavonų šlapimu
Sklidinais


Lavonas berods esu ir aš
Berods ir kavą šitą gėriau
Ir atrankiais suėmę
Manas rankas
Vilkai skanesnę kavą gėrė

-----

Rasa
Už mano lango grotų
Vienatvė ir tyla
Laikina
Tik ji
Tik tyla
Vienatvė kaip visada
Kaip visada žinojau
Tokia laikina
Nes Tik tyloje
Suspaudusi lūpas
Ją grandinėmis rakinau
Prie sulūžusio karnizo
Besielių tulpių veidais
Išdabinto

Deja
Ištrūko

Išsiveržė riaumodama
Kirviais kapodama
Šukėse besivoliodama
Bet tokia tikra
Gal todėl
Kažkur giliai
Ji vienintelė ir tebuvo laukiama
Vienuma

O dabar
Pakibusi ant siūlo
Pririšto prie lubų
Gal ir grindų
Savanoriškai įveriu kaklą
Pasirodo
Dar regiu
Kur jį verti
Ir bent dėl šito džiugu
Negi bent šitai galiu...

Ir jei jau galiu
Tada veriu
Ir tariu
Labanaktis
Kad ir koks šitas žodis
Beatrodytų šlykštus