Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Atsisveikinę su svetingais kaimiečiais, aštuoni avangardo raiteliai, pašto karieta, ir triratė „Mersedes“ priekaba  pajudėjo. Priekabą, -kuro taupumo sumetimais, -  teko  prikabinti prie pašto karietos. Karavanas pajudėjo gilyn į Žemaitiją. Išvažiavus iš kaimo, Samurajus Gipsis nužvelgė tolius. Pažvelgė  į anksti pakilusį menulį ir žibančias žvaigždes. Tolumoje matėsi girios, -horizonte Žemaitijos aukštumose, aukščiau visų matėsi, - kairiau Rambyno kalnas, -dešiniau Šatrija. Netolėse pastebėjo, keistą sodybą. Tiksliau ne sodybą, o kreivą  „grytelniko“ trobelę. Jam pasirodė įtartina, -iš kamino  kilo dūmai su žiežirbom.. -0, -prigeso, -po akimirkoas vėl, -tik dar smarkiau... Panašu gaidelis iš kamino kaišioja nei tai galvą, nei tai uodegą. -Nori ištrūkti. -Rek pavejziet…-Kad tik spėt, kol neištrūko „gaidelis iš narvo“... Aštuoni raiteliai pasuko link sukrypusio namelio. Karietą trumpam paliko stovėti  ant vieškelio, jei reikės, -duos ženklą. Pranas be palydos nedrįso nutolti toliau kiek akys mato. Keleiviai buvo šiek tiek prigąsdinti seniūno Izidoriaus perspėjimų apie siautėjantį Tadą Blindą… Raiteliai, priartėję prie namelio, pastebėjo, -iš  medžio šešėlio nubėgo du taškeliai, -nei tai žmonės, nei tai šernas su kiškiu. Po medžiu stovėjo savadarbis traktorius. Sukrypusioje trobelėje pasigirdo, - nei tai vaitojimas, nei tai verksmas: -O. Dieve Dieve, -kada Joneli liausis mus kankinti… Pasigirdo vaikų verksmai… Raiteliai nušoko nuo žirgų ir tyliai pasibeldė į  trobelės duris. Rauda ir prašymai nutilo, -tik dar garsiau verkė vaikai. Samurajus stumtelėjo duris, - jos girgždėdamos atsidarė. Samurajus įžengė į trobelę ir pamatė; apglėbusi keturis raudančius vaikus jauną moterį ir perkaitusią kruosnės pakurą. Įkaitęs „gaidelis“, o galimai du,  įkaitinti peštynių, bandė prasiveršti aukštyn per kaminą, o galbūt ir ant stogo. Teko vieną jų pagriebti žnyplėmis ir stipriai suspaudus, raudoną „gaideli“ išnešti į lauką ir atvėsinti. Krosnies pakura aprimo, ir nustojo spjaudyti kibirkštis. Pamačiusi Samurajų  moteris neišsigando, tik žvelgė plačiom, mėlynom pavargusiom akim, į šiltas Gipsio akis. Panašu, kad ją niekas nebegalėjo išgąsdinti, - nei keista  samurajaus išvaizda, nei įėjęs, apsigaubęs galvą, vienas jo palydovų, -nebent Giltinė.  Kaip būtų buvę gerai jei jie  būtų spėję vykti per kaimą, - Kėdainių rajone, ar per Saulės miestą, -dėja…
      - Širdelė, - kuo tu vardu? Paklausė Gipsis.
      -Katrė, -o čia mano vaikučiai; Jonukas, Petriukas, Pranutė ir Katrytė…
      Vaikai, pamatę Samurajų, nustojo verkti, -tik kukčiojo ir žvelgė į akis. Gipsis paglostė galveles ir padavė po „Snikers“ šokoladuką.
        -Jūs,  mielieji, Kūčių vakarą vieni? Katrytė ne iškart atsakė:
        - Ne, dar yra sūnus Stepukas-Mikas ir draugas Jonas, -ir nutilo...
        -Kas jis ir kur jie?
        -Draugas Jonas išėjo prie traktoriaus…-Su Stepuku ruošėsi išvykti į mišką, -malku.
        -Ką kalbi Katrytė: -Kūčių vakarą ne miške reikia būti, o  su visa šeima, - reikia būti kartu, -plotkelę- Bernelio pyragą  laužyti ir dalintis su artimaisiais, atsiprašyti vienas kito, melstis ir džiaugtis, kad esatę kartu, - vienas kitam linkėti, - būtit gerais, mylėti vienas kitą ir gyventi ilgai ir laimingai…
      -O varge, -samurajui Gipsiui nuriedėjo ašara, -patylėjęs visus apkabino, atsistojo ir išėjo pasitarti su likusiais lauke savo palydovais. Tuo pačiu, - gal  Joną suras.
Gipsis trys kartus garsiai sušvilpė, - davė ženklą likusiems ant vieškelio. Likę ant vieškelio, suprato  apie nesklandumus, išlaipino septynis aukštaūgius, ir per plyną lauką atėjo prie trobelės. Samurajus Gipsis pasitarė: Gal reikia paieškoti Joną, - gal pavyks pagauti išgąsdintus pabėgelis.
Pavaikščiojo, paųksėjo, bet niekas neatsišaukė, -tik prie savadarbio traktoriaus rado tuščius bakelius ir šiltą traktoriaus variklį.
      -Ką padarysi... -Parsiras. – Išgąsdini gali sukvailiuoti ir į medį įlipti, - negrįžtamai.
    Samurajaus Gipsio palydovai įėjo į namelį sutvarkė, nubraukė dulkes, voratinklius, iššlavė grindis, įsuko naujas  elektros lemputes, pajungė televizorių.  Samurajus Gipsis buvo nustębintas, -buvo nustatytas imperatoriškas, propogandinis Kibeno Peno, - Baltijos kanalas. Teko perjungti į LRT pirmą kanalą, -kur iš Vilniaus Arkikatedros rodė Bernelio mišias. Merginos užtiesė baltą staltiesę, paruošė Kūčių vakarienę iš 12 patiekalų, - septyniems asmenims. Viduryje stalo padėjo Prapartėlę, ant palangės pastatė nedidelę eglutę su mirksinčiom girlendom ir pasodino Katrytę su keturiais vaikučiais prie stalo. Dvi vietos liko tuščios. Sukalbėję Padėkos maldelę, palinkėjo laimingų 2016 metų, ir paprašę laukti. Laukti Jono ir Stepuko. Be„Snikers“ šokaladukų, kiekvienam pražuveliui,  paliko po dovanėlę: saldainių, riestainių, krepšinio kamuolį, švilpuką ir dūdelę. Gintaras Bebras iš kišenės ištraukė kukavinę pypke, - su dangteliu ir kaištuku, -dovanėlę Jonui, ir... atsisveikino. Atsisveikinus, Katrytė su vaikučiais išėjusi, - nusilengdama, dar kartą padėkojo netikėtiems svečiams, - nusišluosčiusi ašaras nosinaitę, ilgai mojavo nutolstantiems paslaptingiems vakaro svečiams. Šie Išėję į vieškelį, neskubėjo, -ilgai žvelgė į mėnesienos apšviestą namelį. Lange smagiai mirksiejo eglutė. Ilgokai žiūrėjo, ir... - pamatė. Pamatė, kad nuo namelio tekinom, - klupdami per sniegą, bėgo dviese, ir šaukė: -Aūūū. -Palaukit, -Palaukiiiit, -Nenuvažiuokiiiit. Teko palaukti. Prie keliauninkų pribėgo dviese: tėvas ir sūnus. -Atleiskit, -Atleiskit, - Esu Vingių Jons, -Laba laba tamstoms ačiū…-Būsim geri…-Man susuko galvą tie Social-bolševikai-imperialistai …-Kad jie skradžiai, - su savo pažadais…-Kad jie prasmegtų su ta savo „arielka“ -Nebegaliu kentėti, -Renkuosi „Kitokią Lietuvą“. -Auginsim žalmargę, paršelį, vištas, kalakutus ir- kralikus, -sėsiu bulves, miežius, batvinius, -šiek tiek pritilęs, po pauzės tęsė, - Ne ne, -ne, kanapes, - taboką...
-Na, va…-Kap gera, Jona, -Kap gera, Steponai- Mikuti.. Kap gera, kad supratot…Supratot, kad reikia dirbti ir mylėti, -tada būsit mylimi, - galėsit džiaugtis gyvenimu ir dainuoti dainas galėsit apie Tėvynę, apie Lietuvą, prisiminsit kaip sunkiai buvo iškovotą Laisvė Sausio dienomis prie barikadų ir ant jų. Prisiminkim Sausio -13 didvyrius ir visi branginkim Laisvę ir Tėvynę-Lietuvą.. Smagiai degs jūsų namų židinys, linksmai skambės jūsų vaikučių; broliukų ir sesučių balsai…-Užaugę, busit  geri Lietuvos piliečiai.
      -Laimingų Naujųjų metų Jonai. Būki laimingas Steputi-Mikai. Samurajus Gipsis paglostė Stepui galvelę: -Nesušalki, -Bėk vaikeli, -Bėk…. Apie ištuštėjusį „Mersedeso“ baką neužsiminė, -tik vienas iš aukštaūgių ištiesė Mikui ranką, prisistatė: -Gazuolis…Stepo-Miko akys išsiplietė…Viską supratęs, - nuraudo.., Gazuolis pramokęs žemaitiškai tęsė: -Nesijaudink, tik pasakyk sau, kad taip daugiau niekada nebus, o dizelinio kuro-gazolio  bus tiek kiek reik. -Kiek rek, tiek ir bus... Stovintys ant vieškelio, akimis palydėjo du, -į namus grįžtančius... Norėjosi jais tikėti. Samurajus Gipsi su palydovais šoko ant žirgų, ir karavanas, vakaro tyloje, pajudėjo. Prijoję kryžkėlę, pasuko dešiniau, link tolumoje iškilusios Šatrijos. Tylą nutraukė Smurajaus Gipsio sukama „katarinką“:  -Oj neverk, motušėlė, kad jaunas sūnus, -Eis ginti brangiosios Tėvynės,
. Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus, -Lauks teismo dienos paskutinės.
Visi pritarė: -Tau dar liko sūnų, kas Tėvynę praras, -Antros neišmels apgailėjęs...
    Taip, ilgame kelyje, Karžygiai paminėjo ir pagerbė Sausio-13 Vilniaus kautynių,  25-tų metų jubiliejų. Pagerbė 14 kovoje kritusių Didvyrių atminimą.
2016-01-13 13:16
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą