Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kamikadzė-Gipsis Samurajus, pakalbėjęs su Zenonu-Apuoku, suteikė jam plačius įgalioimus, davė instrukcijas, -šyptelėjo ir atsisveikino. Apsižvalgęs, -gerai įsitikinęs, kad niekas jį nestebi, išlėto, atbulom, šonais, su posūkių viražais, atsitraukė iš Bernardinų sodų ir patraukė Pilės gatve per Rotušės aikštę, -link Aušros vartų. Čia jam buvo viskas pažįstama. Iš Rotušės aikšties skirstėsi tūkstančiai krepšinio aistruolių. Jie sutikę Lietuvos krepšinio Didvyrius, -Europos Eks. čempionus, grįžusius iš Prancūzijos, stebėjosi: -Kokie jie grąžūs ir nepasikėlę, -kamolius ir ąžuolų vainikus atidovanojo, -kalbėjo tarpusavyje dėkingi aistruoliai. Lietuvos Kerpšinio Karžygiai buvo šiek tiek prislėgti ir pavargę, bet atidovanoję aistruoliams ąžuolų vainikus ir krepšinio kamuolius, - buvo laimingi, - anaiptol, - nesavanaudiškai, -nemokamai, dovanojo visiems savo Meilę ir Viltį. Išklausę sveikinimus, kartu sudainavę su Marijonu ir draugais“Trys milijonus“, pajautę vienybę, -tikrai je įsitikino, kad nebuvo išduoti nedidelės nesekmės. Aistruoliai nematė, kaip minioje, pro juos, Samuraju kalavijo rankena;-Kut-kut-kut, pakutendamas, braunasi Smurajus Kamikadzė-Gipsis. Trumpam js stabtelėjo prie Jezuitų bažnyčios, -palipėjo laipteliais. Samurajų kalaviją iškėlęs, patikrino vėjo kryptį ir galią. Kalavijas tyliai kaip kamertonas sugaudė;-kiju-kiju-kjūūū.... Suprato, - Rek kaž ką daryt. Atsisukęs į skubančius žmones jam užėjo didelis noras juos perspėti apie nepamatuotus norus. Iš užančio išsitraukė modernią, - užprogramotą katarinką su garso kolonėle. Į burną, - po žandais įsidėjo dvi slyvas. Žandai pasipūtė, - ranka pasišukavo plaukus ir pasiruošė „karaokei“, ėmė sukti katarinką, - pagavęs ritmą, -prasižiojo: –Norų, nerimstanti galiaaaaa… Netikėtai js išgirdo, - išgirdo ne tiek iš kolonėlės, o gyvai:
- Nooooorai, -nerimstanti galiaaaa, -Užvaldė mūūūūs, -Bet likusi Viltiiis, -Suteiks jiegųųųų... Samurajus Gipsis susigūžė ir užsičiaupė, apsižvagė: -Šimts perkūnų- kas pražūva, bet žemaitis nepražus... -Na, tu muni išgąsdinai Maestro Otelo... Už jo nugaros stovėjo Maestro Jubilijatas Otelas-Virgilijus, - 80-ties prabėgusių žirgais metų savininkas. -Tsssss, Žmogau, - ir toliau traukė, - gyvai: -Laikooo nieks nesustabdyyyys, -Ir neatsuksi atgaaaal, -Prieš Laiką lygus visiiii, -Laikas visagaliiiiis... Iš kolonėlės sklindantis garsas Maestro netrikdė. Pagaliau Maestro Otelas užbaigė: -Dul-dul-dul-dudelėėė, -Garži mano mergelė, -pasigyrė Virgilijus senam pažįstamam žemaičiui Gipsiui. - Tai va, Otelai-Virgilijau, - Kap saka, -Ar rek Lietuvoj pokyčių? -Rek, Gipsi.... -Rek? - Jei rek, tai rek…- Nebetrukdysiu, Maestro -Don Pedro-Otelai, -Eik su savo „Disdemona“ balaivoti, o aš dar pastoviesu, o jei ne, - tai aš ją pagriebsiu ir ... - žiūri Samurajus-Gipsis į skubančius žmones... Žiūri kur galėtų prasmukti su grobiu, ir dingti minioje... bet persigalvojo, tai neįėjo į jo strategiją... -nes...
      Atsistojęs ant bažnyčios laiptelių, pamatė kaip nuo Rotušės, keturiais žemaitukais pakinkytas pajudėjo diližanas, - Pašto karieta. Prie jo buvo pririšti, dar aštuoni žemaitukai, - pakaitiniai. „Matomai diližano kelevių laukia ilga kelionė“-pagalvojo Gipsis Samurajus. Prie karietos buvo prikabinta, - pakrauta avižų maišais ir šieno dviratė priekaba. Karietos viduje, už užuolaidėlių, keleivių nesimatė, bet matėsi, kad tai nepaprasti keleiviai, - ir jų ne du, - ne trys, nes pro atvirus langelius rūko, pergalę vainikuojantys Havanos cigarų dūmų ratilai. Vežiką ir greta sėdintį Gintarą-Bebrą. Gipsis-Kamikadzė pažino jį. Šis tipas buvo patyręs keliautojas: -nukeliavo nuo Baltijos iki Juodosios juros, išmaišė Sibiro taigas ir Mongolijos plynaukštes, bet jam vis negana;-nerimstanti Širdis…Gipsis Samurajus pažino ir karietos vadeliuotoją dėdę Praną iš Suduvos. Šiek tiek su pavydu, nepiktai pagalvojęs Gipsis suburbiejo: -Mat kur įsitaisė Pranas, -Sumanė mat, - po Sūduvą, po Sklierius važinėti Pašto karieta ne gana, - pasitaręs su Bebru nutarė, pasivažinėti Barboros Radvilaitės ir Žygimanto-Augusto meilės keliais, -Krokuvą pasiekti nutarė. -Aja-jai... - O man tai neprasitarė…-Na, -aš nepykstu, - šaunuolis Pranas, -nieko nepasakysi.
Pastovėjęs, patylėjęs, pakramtęs, - išmetė slyvų kauliukus: -Rek paskubėti, -tyliai pasakė pats sau, - gal spėsiu užeiti keliautojams  už akių, - pakeliu iki Kauno, ir atsisveikinęs su Maestro Virgilijm-Otela, užsikišo katarinką į užantį,  pakrypo 75 laipsniu kampu, pasiramstydamas Samurajų kalaviju, nuėjo link Aušros vartų. Iš įpratimo, Gipsis buvo labai dėmesingas, -prieš žengdamas nuo laiptų, pažvelgė į televizijos bokšto „bambaliulą“, apžvelgė namų stogus. Jam pasirodė labai keista;-už Rotušės, ant prabangaus viešbučio „Astorija“stogo, prie kamino buvo prisikabinęs kaminkretys…Toliau, -antras, -trečias, ir taip iki Filharmonijos. Filharmonijos langai buvo praviri, - matomai miesto šeimininkai nenorėjo nosis ir žandus nušalti. MerAZas duju negailėjo…Gipsis Samurajus šyptelėjo į rankovę;-Naujų metų ryta, reikia kaminus valyti? -Che-che-che…Artėjant prie Aušros vartų, -girdi, - aukštai, ant stogų švilpauja. Arčiau vartų, -vėl švilpia…. Pagaliau, -girdi. Pro atvirus Filharmonijos langus sklido Jubiliejiniai garsai: -Fygaro aukštyn, -Fygaro žemyn, -Fygaro šian, -Fygaro ten…. -Fygaro-Fygaro-Fygaroo, -ploimai... -Byyys…. Po trumpos pauzės pasigirdo Mykolo Kleopo Uoginskio polonezo „Atsisveikinimas su Tėvne“ melodija. Šie užburiantys garsai Gipsiui Samurajui sukėlė liūdėsį ir ilgėsį, -nors niekur iš Tėvynės nesiruošė išvykti. Jie jį lydėjo iki pat Aušros vartų…
Priėjęs Aušros vartus, jis palipėjo Koplyčios laipteliais, atsistojo priešais stebuklingą Sopulingos Dievo Motinos Marijos paveikslą, nusilenkė, tylomis pasimeldė, paprašį Marijos ir Aukščiausiojo atleidimo. Pakėlęs akis, -ilgai žiūrėjo į Jos akis. Netikėtai jam pasirodė, kad Marija jam nusišypsojo ir mirktelėjo. Gipsis -Kamikadzė pajautė krūtinėje virpulius, - tarytum purtytų elektra. Širdimi, -visu kūnų pajautė šnarėjimą, - išgirdo nuraminimo žodžius: -Eik Vaike... -Eik…- ir nepasiduok, Lietuviškas paukšti. -Laiminu Tave Kary, ir Tavo kelią laiminu... Samurajus priklaupė, nulenkęs galvą sukalbėjo kelias maldeles už gyvosius ir mirusius, nusilenkė Sopulingai Mergeliai Marijai ir nusileidęs laipteliais, išėjo iš Koplyčios, - sustojęs ilgai dar žiūrėjo į Mariją per įstiklintą fasadą, -tarytum atsisveikintų amžinai. Persižegnojo ir lėtais samurajaus žingsniais, išėjo pro Aušros vartus. Įšėjęs apsižvalgė ir pajautė, kad jį kažkas stebi. „Nebereikalo švilpavo „kaminkrečiai“-pagalvojo Samurajus. Kitoje gatvės pusėje jis pamatė po gaubtais, stovinčius keistus piligrimus. Jų žvilgsniai susitiko. Piligrimai nusišypsojo ir, kad juos bala, - kviečia jį prieiti... susipynę rankomis per pečius uždainavo: -Aukštyn pakilsim, -Virš Žemės skrisim, - O viskas kita, tai nesvarbu…. -Visa kitą, - tik dėtalės .. -Jie-jie, -surepavo trys vyrukai... -Yra Lietuvaaa.. -Jie Jie...
    Lazdynų rajone, žviegė spec. Tarnybų sirenos... Samurajus Gipsis nusišypsojo į delną, - numojo ranka: -E... -Kas bus, tas bus, ir perėjo gatvę...
2015-11-07 10:45
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą